Trucks
Prieš sunkvežimį stovintys du kelio eismo reguliuotojai iškėlė ženklus sustoti. Trys automobiliai ir keturi dviratininkai sustojo, Džoniui Olsenui parodomas ženklas važiuoti. Sunkvežimis lėtai pajuda keliu ir įvažiuoja į statybvietę. Patyrusiu judesiu pasuka į dešinę ir privažiuoja prie automatizuoto ratų plovimo įrenginio.
„Kiekvieną kartą įvažiuodami į statybvietę ir iš jos išvažiuodami, nuplauname padangas. Nenuplovus, miestas būtų pilnas grunto“, – sako Džonis ir nuvažiuoja atbulas prie ekskavatoriaus, į vietą, kurioje bus pakrauti abu sunkvežimio savivarčiai kėbulai.
Statybvietė pavadinta „Trianglen“ ir yra centrinėje Kopenhagos miesto dalyje. Čia statoma viena iš 17 metro stočių naujojoje žiedinėje trasoje, vadinamoje „Cityringen“. Statybų projektas – vienas didžiausių šių laikų Kopenhagoje. Jis susideda iš dviejų tunelių statybos (kiekvienas tunelis yra po 15,5 km ilgio) ir dar keturių statybviečių, kuriose tunelių gręžimo mašinos prasigraužia gilyn po miestu. Statybomis plečiamas jau egzistuojančio metro tinklas – statoma papildoma atkarpa. Naujasis metro pratęs jau esamą tinklą.
Džonio užduotis yra išvežti iš statybvietėse esančių tunelių iškastą gruntą. Šiam projektui pasibaigus, iš miesto bus išvežta trys milijonai tonų grunto.
„Šiuo metu Kopenhagos gyventojams tai tikriausiai kelia šiokių tokių nepatogumų. Statybos vyksta daugelyje skirtingų vietų. Tačiau, manau, galiausiai rezultatas bus puikus“, – kalbėjo Džonis ir taip pat pastebėjo, kad jei ateityje vis daugiau žmonių naudosis metro, automobilių srautas miesto gatvėse sumažės.
Radijo ryšiu Džonis gali tiesiogiai susisiekti su ekskavatoriaus operatoriumi. Didžiulius kiekius grunto iš 18 m gylio kelia didesnis ekskavatorius. Kai stotis „Trianglen“ statybvietėje bus užbaigta, žemiausia jos vieta bus maždaug 40 m.
Džonis kabinoje stebi ekraną, kuriame rodoma, kiek grunto jau pakrauta.
Kai kam gali atrodyti, kad važinėti pirmyn ir atgal yra nuobodu, tačiau man tai labai patinka. Sunkvežimių vairavimas – tai toks darbas, kuris suteikia daug laisvės, palyginti su sėdėjimu biure arba stovėjimu prie gamybos linijos gamykloje.
Sunkvežimio krovumas – 17 tonų, priekabos su vilkties sija – 18 tonų. Tuščio sunkvežimio įranga sveria maždaug 21 toną. Sunkvežimis truputį kratosi, kai ekskavatorius išpila naują kaušą grunto. Kai ekrane rodomos 56 tonos, Džonis radijo ryšiu duoda signalą ekskavatoriaus operatoriui. Sunkvežimis visiškai pakrautas.
„Dabar važiuosime į Nordhauną. Ten išpilsime krovinį“, – paaiškina Džonis ir išvairuoja iš statybvietės.
Kopenhaga plečiasi, ir senojo uosto rajone, nutolusiame į šiaurę nuo miesto centro, vyksta keletas statybų – tūkstančiams Kopenhagos naujakurių statomi namai ir biurų pastatai. Labiausiai nuo centro nutolusioje rajono dalyje – Nordhaune – taip pat vyksta statybos. Čia statomas naujasis konteinerių terminalas ir planuojamos kruizinių laivų uosto statybos. Tam jau ruošiamas naujas, 100 akrų užimantis žemės plotas, panaudojant gruntą iš metro tunelio statybų. Naujas žemės plotas pamažu dengia ir tas vietas, kur kadaise buvo jūra.
Važiuodamas miestu, pakeliui į Nordhauną, Džonis už vairo atrodo ramus ir saugus. Visą kelią nuo veido nedingsta šypsena. Akivaizdu, kad jis mėgsta savo darbą.
„Kai kam gali atrodyti, kad važinėti pirmyn ir atgal yra nuobodu, tačiau man tai labai patinka. Sunkvežimių vairavimas – tai toks darbas, kuris suteikia daug laisvės, palyginti su sėdėjimu biure arba stovėjimu prie gamybos linijos gamykloje.“
Džonio veidas nušvinta kalbant apie žmoną ir keturis vaikus. Galima suprasti, kad šeima jam daug reiškia, tačiau jam taip pat tenka pripažinti, kad dėl darbo tvarkaraščio kartais būna sunku rasti laisvo laiko. Jis gyvena valanda kelio iki Kopenhagos automobiliu, o darbo dieną dažniausiai pradeda penktą valandą ryto. Tada visą dieną vairuoja sunkvežimį ir vėl namo, pas šeimą, grįžta apie šeštą valandą vakaro. Nuo 2014 m. vasaros Džonis dirba krovinių gabenimo įmonėje SCT ir čia dirbti jam iš tiesų patinka. „Įmonėje šauni darbo aplinka. Ypač labai vertinu draugiškus santykius su bendradarbiais. Vieni kitiems padedame ir visi čia labai malonūs.“
SCT – viena iš keleto transporto bendrovių, dalyvaujančių Kopenhagos metro statybose. Pagrindinis jų uždavinys – iš statybviečių išvežti žemes ir į kitą vietą pervežti tunelių gręžimo mašinomis iškastą gruntą.
Kiek sunkvežimių bendrovė SCT siunčia į Kopenhagos metro statybas, priklauso nuo to, kiek grunto reikia pervežti. Tai būna nuo 20 iki 50 sunkvežimių. Dauguma bendrovei priklausančių sunkvežimių yra „Volvo FH“ su savivartėmis puspriekabėmis, tačiau bendrovės parke taip pat yra ir 8 „Volvo FMX“ savivarčiai su vilkties sijas turinčiomis priekabomis. Visi SCT sunkvežimiai yra su „Globetrotter“ kabinomis, net ir „Volvo FMX“ modeliai – jų kabinose prireikus gali nakvoti keletas vairuotojų.
Džonis vairuoja 2014 m. gamybos 8×4 konfigūracijos „Volvo FMX“ su dvigubomis priekinėmis ašimis. 500 AG ir 13 litrų variklio galia veiksmingai perduodama į sunkvežimio sudvejintas varančiąsias ašis. Priekinės vairuojamosios ašys ir priekaba su vilkties sija leidžia labai lengvai vairuoti visą sąstatą. Džonio manymu, tai privalumas, nes statybvietėse sunkvežimiu tenka manevruoti siaurais keliukais.
„Sunkvežimis labai stabilus, net ir vežant sunkų krovinį. „I-Shift“ pavarų dėžė labai tiksli. Manau, sunkvežimis labai geras“, – sako Džonis lėtindamas greitį užsidegus raudonam šviesoforo signalui.
Kopenhaga yra vienas iš miestų, kuriuose dviračių skaičius yra didžiausias pasaulyje. Tai ypač akivaizdu dirstelėjus į eismą – dviratininkai dažnai erdve turi dalytis su sunkvežimiais. Statybos darbų rangovas „Copenhagen Metro Team“ kiek galėdamas stengiasi atsižvelgti į miesto gyventojus ir projektą įgyvendinti kuo saugiau. Bendradarbiaudamas su SCT bendrove, rangovas, be kitų iniciatyvų, surengė akciją, kurios metu vaikams, lankantiems prie statybviečių esančias mokyklas, buvo leista pasėdėti „Volvo“ sunkvežimiuose, siekiant jiems parodyti, ką vairuotojas mato ir ko nemato sėdėdamas sunkvežimio kabinoje.
Sunkvežimis labai stabilus, net ir vežant sunkų krovinį. „I-Shift“ pavarų dėžė labai tiksli. Manau, sunkvežimis labai geras.
Pačiu intensyviausiu statybos darbų laikotarpiu vidutiniškai 500 sunkvežimių atvažiuoja ir išvažiuoja iš statybvietės per vieną dieną. Siekiant sukelti kuo mažiau trikdžių miesto keliuose, buvo pakeisti 375 šviesoforai. Sunkvežimiai, važiuodami į Nordhauną ir iš jo, privalo visuomet laikytis numatyto maršruto.
„Paprastais žodžiais šnekant, vairuoti reikia labai atsargiai. Svarbiausia – saugumas“, – sako Džonis ir dar kartą dirsteli į apatinius sunkvežimio veidrodėlius prieš pasukdamas į dešinę ir kirsdamas dviračių taką.
Pasiekęs Nordhauną, Džonis nuvairuoja sunkvežimį ant svarstyklių ir tik tada pajuda toliau į rajoną. Per vieną dieną Džonis iš statybvietės į Nordhauną važiuoja 4–5 kartus. Visi vežami krovinai kruopščiai pasveriami.
Kiras plasnoja vėjyje ir dairosi žemyn, kur sunkvežimiai atveža ir išverčia krovinius. Džonis atbuline eiga įvažiuoja į išvertimo vietą ir pirmiausia išverčia galinę, o po to priekinę platformas.
„Dar vienas pakrovimas, ir tada jau važiuosiu namo pas savo šeimą. Negaliu sulaukti“, – sako Džonis, plačiai šypsodamasis.
„Volvo FMX“ pradėtas eksploatuoti 2014 m. kovą. Jis turi 13 litrų, 500 AG „Euro 5“ variklį.
Automatizuota pavarų dėžė „I-Shift“ palengvina vairavimą sunkiomis sąlygomis, todėl vairuotojas 100 proc. savo dėmesio gali skirti važiavimui.
Sąstatą sudaro 8×4 konfigūracijos važiuoklė su dviem priekinėmis ašimis ir savivarčiu antstatu bei triašė savivartė priekaba. Krovinį galima išversti į dešinę, į kairę ir atgal.
Sąstatas sveria 20,4 tonos. Sunkvežimio krovumas – 17 tonų, priekabos su vilkties sija – 18 tonų. Didžiausia leistina bendroji masė yra 56 tonos.
Sunkvežimis yra su „Globetrotter“ kabina, todėl prireikus vairuotojas gali joje nakvoti.