Trucks
Beveik 20 metų Nikolajus Gončarovas gyvena Jakutijoje, didžiausiame Rusijos regione. Dešimt metų jis vairuoja Lenske įsikūrusios krovinių vežimo bendrovės „Transotdelstroy“ (TOS) sunkvežimius.
„Mūsų problema yra purvas ir blogi keliai, – sako Nikolajus ir juokaudamas priduria: „Čia neturime kelių, turime tik kryptį.“
Šiandien Nikolajaus užduotis – paimti betonines plokštes iš Peledujaus uosto ir nugabenti į Čajandoje esančią statybvietę. Ten Rusijos gamtinių dujų milžinė „Gazprom“ plėtoja dujų telkinį. Tikslas netoli – už 120 km, tačiau ten nusigauti sudėtinga, kadangi didžiąją dalį maršruto sudaro „kelias“ su didžiulėmis balomis ir duobėmis.
„Čia gali dirbti tik tokie sunkvežimiai kaip šis: sunkiasvoriai, skirti bekelei”, – sako Nikolajus, sėdėdamas savo „Volvo FMX 460“ vilkiko su 6x6 ašių konfigūracija kabinoje. Po beveik dešimties prie kitų „Volvo“ modelių vairo praleistų metų jis šį vilkiką vairuoja vos kelis mėnesius. „Tai geras, tvirtas sunkvežimis.”
Kol sunkvežimis kraunamas uoste, Nikolajus parodo už savęs esančią Lenos upę.
„Lena – tai Jakutijos gyvybės arterija. Visi kroviniai daugiausiai gabenami upe, tiek prieš srovę, tiek pasroviui.”
Kai vasarą atidarytas laivybos sezonas, tai intensyvus laikas, kadangi į daugybę Jakutijos dalių nėra kito kelio kroviniams gabenti. Sunkvežimiai gabena Lena pristatytus krovinius iš uostų į paskirties vietas po visą regioną – dažnai važiuodami keliais, kurie po lietaus kaskart virsta purvynu.
Nikolajus atsimena prieš keletą metus važiavęs keliu be tvirtos dangos, kurį lietus pavertė purvynu.
„Palijus, turėjome pakilti į stačią molingą įkalnę, o sunkvežimiais tai buvo neįmanoma. Kurį laiką bandėme ją įveikti, tačiau veltui. Todėl dvi dienas, laukdami geresnio oro, gyvenome sunkvežimiuose. Nustojo lyti, ėmė pūsti vėjas, kuris išdžiovino kelią. Tik tada galėjome važiuoti.”
Nors tokie atvejai, kaip šis, yra reti su bekelei skirtais „Volvo“ sunkvežimiais, kurie pritaikyti blogiausioms sąlygoms, – paaiškina jis. Žiemą, kai Lena užšąla, kelininkai tiesia „sniego kelią“ per mišką iki pat Ust Kuto.
„Pas mus būna speigai, tai ne juokas, – sako Nikolai. – Temperatūra nukrenta net iki –40 ar –45 laipsnių. Kartais būna netgi –50 laipsnių. Ir kas? „Volvo“ ją gerai atlaiko.“
Patirtis ir atsargumas padeda Nikolai išlikti saugiam sudėtinguose Jakutijos keliuose. Tas balas jis žino beveik mintinai ir atsimena, kuri jų pusė gili. Sunkvežimiui artinantis prie balos kelyje iki uosto, Nikolajus pasidalija keletu patarimų.
„Ji nėra pernelyg didelė, tačiau vis tiek negalima per ją važiuoti greitai. Būtina sulėtinti greitį ir įjungti žemesnę pavarą, kad galėtum atsargiai pervažiuoti.”
Čia neturime kelių, turime tik kryptį.
Visgi, kai keliai panašesni į purvyną, netgi patys atsargiausi ir patyrę vairuotojai ne visada gali išvengti bėdos. Bekelėje Nikolajus susiduria su nedideliu sunkumu, kai akmuo įstringa tarp ratų. Jis išlipa iš kabinos, apžiūri akmenį, paima kūjį ir jį suskaldo į mažesnes dalis, kurios iškrenta.
„Akmuo gali pažeisti ir prapjauti padangą, o tada padanga gali sprogti, – grįžęs į kabiną paaiškina Nikolajus. – Man pasisekė, kad galėjau suskaldyti akmenį kūju, ir jis iškrito. Būna atvejų, kai tenka išmontuoti ratą ir iš jo išleisti orą, kad galėtum pašalinti akmenį.”
Važiuojant toliau stovi kitas sunkvežimis, aplink kurį neramiai vaikšto vairuotojas. Nikolajus sustabdo sunkvežimį, išlipa iš kabinos, nueina iki jo ir jie kurį laiką šnekasi. Kai grįžta, pasako, kad vairuotoją reikia vilkti, tačiau jis negalintis padėti, kadangi jo „Volvo“ pilnai pakrautas. Nikolajus pažymi, kad esant tokioms kelio sąlygoms vairuotojų solidarumas yra labai svarbus.
„Jei reikia, vieni kitiems padedame. Štai taip yra kelyje.”
Už kelių kilometrų Nikolajus sustabdo sunkvežimį trumpai pertraukėlei ir arbatai.
„Jakutijoje mane labiausiai už viską traukia grožis, nesugadinta gamta ir švarios upės”, – žvalgydamasis aplink sako jis.
Kilęs iš Kemerovo regiono Pietvakarių Sibire, Nikolajus atvyko į Jakutiją aplankyti sesers ir, sužavėtas regiono gamtos ir jo sausesnio klimato, dėl kurio netgi itin žemą žiemos temperatūrą galima lengviau ištverti, liko visam laikui.
Jakutijoje Nikolajų taip pat žavi laukinė gamta.
„Čia gali gaudyti įvairių rūšių žuvis – lydekas, ešerius ir Sibiro lašišas. O kartą mačiau mešką su meškiukais. Taip pat mačiau kiškių. Lapių, briedžių. Tai laukinė vieta, aplink bėgioja žvėrys, ir čia dirba žmonės. Gyvename vieni šalia kitų.”
Netrukus sunkvežimis išvažiuoja iš bekelės į asfaltuotą kelią. Už kelių kilometrų kelkraščio griovyje matyti vilkikas.
„Vairuotojas turbūt užmigo prie vairo, – sako Nikolajus. – Asfaltuotas kelias šiek tiek atpalaiduoja vairuotojus, todėl jie tampa ne tokie dėmesingi”, – papildo jis.
Nikolajus pamojuoja kitam „Volvo“ vairuotojui iš TOS, kuris grįžta po užduoties. Jis teigia, kad jam patinka dirbti bendrovei ir savo bosui Stanislavui Khamaganovui, kuris užtikrina, kad jo vairuotojai visada turėtų darbo, o sunkvežimiai nestovėtų.
Užduotis įvykdyta, o Nikolajus grįžta į Peledujų – kaimelį, kuriame daugybė TOS sunkvežimių ir vairuotojų apsistoja vasarą.
Jis sako, kad, kol būna čia gyvena ir tik kartais turėdamas galimybę vykti namo, pasiilgsta žmonos, dviejų dukterų ir trijų anūkių, kurios gyvena Lenske Būti toli nuo šeimos yra neišvengiama jo darbo dalis.
„Grįžtu namo ir matau, kad mano anūkės šiek tiek paaugo, kažką naujo išmoko. Tačiau kam aš dirbu šį darbą, jei ne dėl savo šeimos – savo šeimos gerovės?” – pažymi jis.
Savininkai: Stanislavas Khamaganovas
Darbuotojų skaičius: 90
Istorija: Bendrovė įkurta prieš 14 metų.
Pagrindiniai klientai: „Gazprom“, „Rosneft“, „Sclumberger“
Bendras transporto priemonių skaičius: 283
Bendras transporto priemonių parkas: 60 (iš jų „Volvo“ sunkvežimių – 30)
Pagrindiniai kroviniai: statybinės medžiagos ir įranga dujų bei naftos gavybai.
Sunkvežimis: „Volvo FMX 460“ vilkikas su 6×6 ašių konfigūracija Priekaba: rusiška bendrovės NARZ priekaba, 55 t. Užsakymai: nugabenti betonines plokštes iš Peledujaus uosto į statybvietes Čajandos vietovėje.