Trucks

Anna Wrige Berling
2023-03-02
Saugumas
Author
Anna Wrige Berling
Traffic and Product Safety Director at Volvo Trucks

Kodėl eismas miestuose sunkvežimių vairuotojams dabar yra daug sudėtingesnis

Sunkvežimių vairuotojams judriuose miestų keliuose tenka patirti vis daugiau su saugumu susijusių iššūkių. Kodėl taip yra ir ko imamasi sprendžiant sunkvežimių saugumo augančiuose miestuose klausimą?

Nekyla abejonių, kad mūsų miestai didėja geometrine progresija. Jungtinių Tautų duomenimis 2018 m. 55% pasaulio gyventojų gyveno miestų teritorijose ir tikėtina, kad iki 2050 m. šis skaičius išaugs iki 68%. Daugelio miestų kelių infrastruktūros vystymasis nebuvo toks spartus, todėl susidaro daugiau eismo spūsčių, sunkvežimių vairuotojams visame pasaulyje tenka dirbti sunkiomis sąlygomis ir keliais naudojasi vis įvairesni eismo dalyviai.

Nors apie elektrinių paspirtukų įtaką eismo įvykiams dar žinoma nedaug, jų pastaruoju metu keliuose padaugėjo, kaip ir pėsčiųjų bei dviratininkų. Be to, tokiems pažeidžiamiems eismo dalyviams dažnai trūksta žinių apie akląsias zonas aplink sunkvežimius.

Išmanieji telefonai gali labai blaškyti visus eismo dalyvius ir apsunkinti situaciją. Nacionalinės kelių eismo saugumo administracijos NHTSA duomenimis, išblaškytas vairuotojo dėmesys, ypač dėl trumpųjų SMS žinučių rašymo vairuojant, dabar yra viena svarbiausių avarijų JAV keliuose priežasčių. Taip pat pasitaiko nemažai pėsčiųjų (ir net dviratininkų), kurie eidami ar važiuodami keliu klausosi muzikos ar naudojasi telefonu mažai kreipdami dėmesio į aplinką. Tyrimai parodė, kad beveik penktadalis (17%) visų pėsčiųjų kirsdami kelią naudojasi išmaniuoju telefonu ir nekreipia dėmesio į eismą („Volvo Trucks“ 2017 m. saugumo ataskaita).

 

E. prekybos augimas ir jos įtaka krovininiam transportui

Dėl išaugusios e. prekybos sunkvežimių vairuotojams kyla kitų su saugumu susijusių sunkumų, įskaitant poreikį siuntas pristatyti greičiau, sunkvežimių parkingui tinkamų vietų trūkumą, dėl kurio sunku užtikrinti saugumą, ir platesnę siuntų pristatymo geografiją. Amerikos transporto tyrimų instituto atliktas metinis tyrimas atskleidė, kaip staigus e. prekybos augimas miestuose paaštrino sunkvežimių parkingo problemą.
„Sunkvežimių vairuotojams miestuose kasdien tenka dirbti sunkiomis sąlygomis: užduotims dažnai skiriami trumpi terminai, dėl kelių infrastruktūros sunkvežimiams sunku saugiai atlikti manevrus ir vairuotojai nė akimirkai negali prarasti budrumo, nes perpildytuose mūsų miestų keliuose kyla didelė susidūrimų rizika“, – sako „Volvo Trucks“ eismo ir gaminių saugumo direktorė Anna Wrige Berling.

 

Sunkvežimių saugumas miestuose sulaukia pelnyto dėmesio

Miestai smarkiai plečiasi, o jų keliuose atsiranda vis įvairesnių dėl vietos konkuruojančių eismo dalyvių, todėl daugelyje miestų politikos formuotojams kelių eismo saugumas tapo vienu iš prioritetų. Didesnį miesto eismo saugumą itin svarbu užtikrinti dar ir dėl to, kad ypač didelis pavojus kyla jauniems eismo dalyviams (Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis kelių eismo įvykiai visame pasaulyje yra pagrindinė 5–29 metų asmenų mirties priežastis).
Vienas pagrindinių sunkumų, su kuriuo susiduria sunkvežimių vairuotojai, yra matomumas, ypač kai kalbama apie pažeidžiamus eismo dalyvius. Sunkvežimiams tenka neproporcingai didelis skaičius tarp visų Londone įvykstančių transporto priemonių mirtinų susidūrimų su tokiais asmenimis. Nors sunkvežimiai nuvažiuoja tik 4% bendro šioje sostinėje transporto priemonių nuvažiuojamo mylių skaičiaus, nuo 2015 iki 2017 m. 63% mirtinų susidūrimų su dviratininkais ir 25% fatališkų susidūrimų su pėsčiaisiais buvo susiję su sunkiasvorėmis krovininėmis transporto priemonėmis (Transport for London). Dėl to Londone dabar taikomas Tiesioginio matymo standartas, pagrįstas vairuotojo pro kabinos langus tiesiogiai matomu plotu. Į miesto centrą įleidžiami tik tie sunkvežimiai, kurie atitinka šio standarto reikalavimus.

Europoje 2024 m. taip pat įsigalios ES Bendrasis saugos reglamentas. Pagal jį, be kitų reikalavimų, Europoje visuose sunkvežimiuose turės būti įdiegta aktyviosios saugos technologija, kuri vairuotojams praneš apie pažeidžiamus eismo dalyvius, esančius pavojingoje zonoje priešais transporto priemonę arba jos šone ar gale. Vėliau, 2029 m., bus pradėti taikyti tiesioginio matomumo standarto reikalavimai. Dėl to visose rinkose teks keisti kabinų konstrukciją.

Be to, papildomos 360 laipsnių kamerų sistemos (po keturias kameras abiejuose sunkvežimio šonuose), kurios leidžia matyti visą transporto priemonės aplinkos vaizdą, dabar atpigo ir tapo labiau prieinamos mažiau išsivysčiusiose šalyse. Didesnes pajamas turinčiose šalyse jos jau montuojamos daugelyje miesto sunkvežimių.

„Sunkvežimių vairuotojams miestuose tenka dirbti sunkiomis sąlygomis: užduotims dažnai skiriami trumpi terminai ir jie nė akimirkai negali prarasti budrumo, nes perpildytuose mūsų miestų keliuose kyla didelė rizika susidurti.“

Kelyje link nulinės vizijos ir holistinio požiūrio į eismo saugumą miestuose

Ilgalaikis ES tikslas – iki 2050 m. Europos keliuose sumažinti avarijose žuvusių arba sunkiai sužalotų žmonių skaičių iki nulio. Šio tikslo pavadinimas – „Vizija – nulis“.

Ambicingą tikslą yra užsibrėžusios ir Jungtinės Tautos – skatinti, kad iki 2030 m.mirčių keliuose skaičius visame pasaulyje būtų sumažintas 50%.

Mattsas-Åke Belinas, PSO paskelbto Saugaus kelių eismo dešimtmečio pasaulinis vadovas, sako: „Dėl sunkvežimių masės ir dydžio, jų avarijų pasekmės beveik visada būna sunkios. Todėl siekiant šio pasaulinio tikslo labai svarbu didinti sunkvežimių eismo saugumą.“

PSO taip pat skatina vaikščiojimą ir važiavimą dviračiu, nes šitaip galima sumažinti poveikį aplinkai ir stiprinti sveikatą. Belinas nurodo, kad šito galėsime pasiekti, jei saugumo užtikrinimo priemones labiau integruosime į miestų projektavimą ir judėjimo srautų planavimą.

„Anksčiau į saugumo reikalavimą buvo žiūrima kaip į „priedą“. Buvo laikoma, kad avarijos dažniausiai įvyksta dėl žmogiškosios klaidos. Dabar suprantame, kad žmogiškąsias klaidas turime numatyti iš anksto ir laikytis sistemingesnio požiūrio į kelių eismo saugumą. Todėl projektuodami kelius turime remtis į saugumą orientuota mąstysena ir taikyti modernias technologijas, kurios padėtų sunkvežimių vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams.

Kaip sunkvežimiai pritaikomi saugesniam miesto eismui

Šiandien yra daug priemonių, padedančių sunkvežimį saugiau vairuoti mieste: saugos diržai, automatinės pavarų dėžės ir neseniai pradėtos diegti automatinio avarinio stabdymo, nukrypimo nuo važiuojamosios juostos įspėjimo ir susidūrimo išvengimo technologijos, taip pat aklosios zonos kameros. Nors per pastaruosius kelis dešimtmečius bendras sunkvežimių skaičius išaugo, padėtis pagerėjo: JAV ir ES statistika rodo, kad eismo įvykių, į kuriuos pateko sunkieji sunkvežimiai ir žuvo žmonės, skaičius labai sumažėjo.

Vairuotojai netrukus gali tikėtis ir tolesnių veiksmų – teisės aktų, kuriais užtikrinamas naujausių aktyviosios saugos sistemų diegimas sunkvežimiuose.

„Akivaizdu, kad, kai kalbama apie saugumą, sunkvežimių vairavimas miestuose kelia vis daugiau iššūkių. Tačiau siekis „Vizija – nulis“ yra prioritetinis darbotvarkės klausimas, todėl sunkvežimių vairuotojai galės pradėti naudotis visapusiškesnėmis privalomomis saugos priemonėmis, kurios ne tik užtikrins geresnį tiesioginį ir netiesioginį matomumą, bet ir apims išmaniąsias įspėjamąsias sistemas, kurios vairuotoją įspės kilus susidūrimo pavojui. Vis tik kelių eismo saugumas priklauso ne vien tik nuo teisės aktų. Taip pat reikia bendradarbiavimu pagrįsto požiūrio, kad kartu dirbdamos valdžios institucijos, kelių naudotojai ir pramonės atstovai sumažintų eismo įvykių skaičių ir artėtų link nulinio žuvusiųjų skaičiaus“, – sako Anna Wrige Berling.

Sužinokite daugiau apie ES ir Jungtinių Tautų saugumo tikslus ar būsimą Bendrąjį saugos reglamentą (BSR). Be to, čia rasite daugiau informacijos apie „Volvo Trucks“ saugumo tikslus ir dabartines funkcijas. 

Susiję straipsniai