Kur gimsta varikliai

Apsilankykite „Volvo“ variklių gamykloje Šiovdėje, Švedijoje, kur gaminami visi jos varikliai, ir susitikite su inžinieriais, dirbusiais su „Euro 6“ projektu.
Krosnis „Volvo Trucks“ gamykloje.

Žaliavos yra tiekiamos G1 lydymo krosniai – tai viena iš dviejų krosnių „Volvo“ variklių gamykloje.

Fredrikas Karlénas užlenkia savo šalmo antveidį ir nuleidžia šlako žarsteklį į atvirą krosnį. Išsilydžiusio metalo temperatūra siekia 1 500 laipsnių pagal Celsijų, o personalas laikosi griežtų saugumo apribojimų. Tai yra G1 – viena iš dviejų krosnių „Volvo“ variklių gamykloje Skiovdėje, Švedijoje. Žaliava G1 krosniai – liejinių ir liejimo atliekos iš gamyklos – nuolat tiekiamos į lydymo krosnies viršų. Siekiant išgauti tinkamas išlydytos geležies specifikacijas, pridedama skirtingų priemaišų, pavyzdžiui, geležies ir silikono.  

Tarsi geltonos aukso spalvos upė, geležis teka į liejimo kaušus, kurie paskui nugabenami į paskirties vietą liejimo gamykloje - į lydymo krosnis cilindrų galvutėms ir blokams. Štai čia, tarp dūmų ir žiežirbų, blausiai apšviestoje liejimo gamykloje, gimsta sunkvežimių varikliai. 

Išlydytas metalas.

Išlydytas metalas, kuris naudojamas variklių cilindrų galvutėms ir blokams lieti, įkaitęs iki 1 500 laipsnių pagal Celsijų. Siekiant užtikrinti geriausią galimą kokybę, procesas yra griežtai kontroliuojamas.

 

Kas keturias minutes nauja žaliavinė medžiaga yra verčiama į lydymo krosnį, o liejikas Fredrikas Karlénas kontrolinėje patalpoje prižiūri procesą. 

„Norint pagaminti gerą variklį, mūsų specifikacijos turi būti tobulos. Liejimo gamykloje darbuotojai dirba pagal tam tikras taisykles. Patyrę darbuotojai moko jaunesniuosius. „Pradedate dirbti nuo geležį pristatančio padėjėjo, paskui rūpinatės krosnimi, o galiausiai galite dirbti čia, kontrolės patalpoje“, – sako Fredrikas Karlénas, pradėjęs dirbti „Volvo Trucks“ gamykloje 1994 m. ir 2009 m. perėjęs dirbti į liejimo gamyklą prie G1 krosnies.

Liejikas Fredrikas Karlénas

Liejikų, tokių kaip Fredrikas Karlénas, meistriškumas liejykloje yra itin vertinamas.

Pirmoji liejykla Skiovdėje buvo atidaryta 1868 m., G1 pradėjo veikti 1951 m., o 2009 m. rugpjūtį žymiai modernesnėje G2 pradėti liejimo darbai. Darbas yra sunkus, tačiau personalo kaita yra nedidelė. Ten juntamas meistriškumas ir pagarba geležiai. 

„Kaip žinoma, naujajame „Euro 6“ variklyje nėra labai daug pakeitimų. Keisis mūsų geležies savybių specifikacijos, tačiau visa kita vyks įprastai“, – sako Fredrikas Karlénas. 

2013 m. gruodžio 31 d. Europoje įsigaliojo griežčiausi emisijos reikalavimai sunkiasvoriams sunkvežimiams. Palyginti su „Euro 5“, azoto oksidų (NOX) emisijos lygis sumažintas 80 proc., o išmetamų kietųjų dalelių kiekis sumažėjo 50 proc. Pirmą kartą privaloma atitikti emisijos reikalavimus nepriklausomai nuo oro ir eismo sąlygų.

Norint pagaminti gerą variklį, mūsų specifikacijos turi būti tobulos. Liejimo gamykloje darbuotojai dirba pagal tam tikras taisykles. Patyrę darbuotojai moko jaunesniuosius.

Fredrikas Karlénas, „Volvo Trucks“ liejimo gamykla Šiovdėje, Švedijoje.

Vienas iš pagrindinių iššūkių, kurį turėjo įveikti „Volvo Trucks“, buvo atitikti emisijos standartą nepabloginant kitų svarbių savybių, pavyzdžiui, vairavimo patogumo, našumo, degalų sąnaudų ir sunkvežimio techninės priežiūros intervalų. 

„Jei sunkvežimis stovi servise dėl neveikiančios emisiją mažinančios įrangos, klientas praranda pinigus. Štai kodėl patikimumas ir tvarumas yra neįtikėtinai svarbūs darbo, kurį „Volvo Trucks“ atliko su „Euro 6“ varikliu, parametrai“, – sako „Euro 6“ projekto „Volvo Group Trucks Technology (GTT)“ vyr. projekto vadovas Mikaelis Karlssonas.

„Euro 6“ variklis.

Gamyklos surinkimo stotys buvo perprojektuotos, kad atitiktų „Euro 6“ gamybos reikalavimus.

Pirminiame etape „Volvo Trucks“ galėjo pasinaudoti JAV gauta patirtimi, kur 2010 m. buvo įvestas emisijos standartas, atitinkantis „Euro 6“. JAV gaminami sunkvežimiai turi EATS (papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema), dyzelino dalelių filtrą (DPF) ir katalizatorių (SCR), sumažinantį azoto oksidų kiekį. Panaudojus „Volvo Trucks“ „Euro 5“ variklį, ši technologija buvo pagrindas naujajam „Euro 6“ varikliui.

„Vienas skirtumas tarp JAV panaudoto sprendimo ir to, kurį pasirinkome mūsų „Euro 6“ varikliui yra tas, kad naujajame variklyje visus komponentus įmontavome viename bloke, o ne dviejuose“, – paaiškina „Volvo Group Trucks Technology (GTT)“ degimo technologijų projekto vadovas Larsas Olofas Anderssonas. 

Dar vienas iššūkis – reikėjo įvykdyti reikalavimą niekada neviršyti emisijos lygio, nepriklausomai nuo oro ir eismo sąlygų. Įprastai išmetamųjų dujų temperatūra skiriasi priklausomai nuo to, ar sunkvežimiu važiuojama be krovinio ar su sunkiu kroviniu, važiuojama lėtai mieste ar greitkeliu. Tačiau siekiant užtikrinti stabilų azoto oksidų ir kietųjų dalelių emisijos lygį, išmetamųjų dujų temperatūra niekada neturi nukristi žemiau 200 laipsnių pagal Celsijų. Jei temperatūra yra per maža, ją galima padidinti naudojant EGR (išmetamųjų dujų recirkuliaciją). Tai reiškia, kad karštos išmetamosios dujos yra maišomos su degimo oru ir grąžinamos į variklį. Paskui, naujai pakaitintos išmetamosios dujos yra išstumiamos į papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą, kur pasiekiama tinkama temperatūra.

Jei sunkvežimis stovi servise dėl neveikiančios emisiją mažinančios įrangos, klientas praranda pinigus. Todėl itin svarbūs „Volvo Trucks“ su „Euro 6“ varikliu atliekamo darbo parametrai buvo patikimumas ir tvarumas.

„Volvo Group Trucks Technology“ vyr. projekto vadovas Mikaelis Karlssonas.

Be to, su „Euro 6“ varikliu pradėta naudoti vidinės kontrolės sistema, kad būtų galima tikrinti visas sunkvežimio sistemas ir funkcijas. Taip pat reikalinga išorinė emisijos patikra. Kasmet sunkvežimių gamintojai turi patikrinti tam tikrą skaičių sunkvežimių ir modelių, o šis tyrimas yra atliekamas naudojant emisijos matuoklį, prijungiamą prie išmetamųjų dujų vamzdžio. 

„Išorinis patikrinimas yra atliekamas tam tikroje kelio atkarpoje ir esant tikram eismui. Sunkvežimiai važiuoja esant įvairioms eismo sąlygoms – dar kitaip vadinamomis „važiavimo ciklu“. Jis privalo apimti važiavimą greitkeliu, miesto eismą ir kalvotą vietovę“, – paaiškina GTT vidaus degimo sistemų direktorius Nitinas Patelis.

Surinkimo skyriaus darbuotojas Henrikas Anderssonas.

Šiovdės gamyklos surinkimo skyriaus darbuotojas Henrikas Anderssonas dalyvavo projektuojant naująsias surinkimo stotis.

„Euro 6“ buvo ne vien tik techninis iššūkis. Variklių gamykloje Skiovdėje teko įdiegti naujų surinkimo sprendimų. Surinkimo liniją teko papildyti naujomis stotelėmis ir pastatyti naujų robotų. 

Robotų išlietos ir apdorotos variklių dalys pristatomos į šviesų ir erdvų surinkimo cechą. Surinkimo darbai atliekami beveik tyliai. Gaudžia kelios mašinos, vos girdisi tyliai grojantis radijas. Čia gaminami sunkvežimių, parduodamų visame pasaulyje, varikliai – pusė jų yra „Euro 6“ varikliai, kurie skirti Europos rinkai. Čia dar gaminami ir „Euro 5“ varikliai, tačiau jie skirti ne Europai.  

„Drauge su „Euro 6“ pristatymu turime žymiai didesnį liejinių asortimentą, pertvarkėme gamybos linijas ir įdiegėme naujų žaliavų atsargų valdymo sprendimų“, – sako surinkimo darbininkas Henrikas Anderssonas, kuris dalyvavo projektuojant naujas gamybos linijas. 

„Euro 6“ variklių gamyba buvo pradėta palaipsniui, didžiausią dėmesį skiriant sklandiems procesams ir kilusiems iššūkiams įveikti. 

Kai variklis pasiekia konvejerio pabaigą, jis trumpam užvedamas be apkrovos, netrukus pristatomas į dažymo cechą, o vėliau visi varikliai yra sandėliuojami ir laukia, kol bus nugabenti į „Volvo Trucks“ gamyklas Tuvėje ir Gente. 

Čia vėsu, galbūt šiek tiek šalta – atokiau nuo žiežirbų ir karščio, kuriam esant Fredrikas Karlénas išima šlaką iš dar vieno lydinio. Krosnis veikia be pertraukų ir pagamina 30 tonų geležies per valandą – 72 000 variklių per metus. G1 esančios liejyklos krosnys niekada neatvėsta.

Šakiniu autokrautuvu transportuojamas variklis.

Kasmet dyzelinių variklių gamykloje pagaminami 72 000 dyzelinių variklių. Pagaminti varikliai gabenami į „Volvo Trucks“ gamyklas Tiuvėje, Švedijoje, ir Gente, Belgijoje.

Susijęs turinys

Kaip surenkama „Volvo“ sunkvežimio kabina

Kabinų įrengimo linijoje, esančioje „Volvo Trucks“ sunkvežimių gamykloje Tuvėje, Geteborge, maždaug 900 dalių yra sujungiamos tam, kad būtų pagaminta „Volvo” sunkvežimio kabina. Visa tai atliekama per šešias valandas....

Vairavimo modeliavimo įrenginys – virtualus ateities sunkvežimis

Naudodama vieną iš moderniausių pasaulyje vairavimo modeliavimo įrenginių, „Volvo Trucks“ šiuolaikiškiausiu būdu atlieka saugumo tyrimus....

Kaip „Volvo Trucks“ kuria transporto priemonių saugumo ateities tendencijas

Aktyvioji sauga – tai „Volvo Trucks“ kitas žingsnis saugumo keliuose ir nulinio avarijų skaičiaus vizijos įgyvendinimo link. Sužinokite, kaip kuriamos išmaniosios transporto priemonių sistemos naujame bandymų centre „AstaZero“ Švedijoje. ...

Filtruokite straipsnius

5 true 5