Trucks

Kova su gamtos reiškiniais Lofoteno salyne

Lofoteno salynas Norvegijoje yra išsidėstęs 68° platumoje, į šiaurę nuo poliarinio rato. Vasaros oras vidurnakčio saulės žemėje yra nuostabus. Tačiau žiemos gali būti ekstremalios – vyrauja šaltos tamsios naktys ir uraganiniai vėjai.
Važiavimas per Lofoteno salyną.
Lofoteno salyne galima išvysti stulbinančių vaizdų, tačiau sunkvežimio vairuotojui gali tekti susidurti su atšiauria aplinka.

Esame viename iš labiausiai į šiaurę nutolusių miestų pasaulyje – Svolveryje, kur susitinkame su sunkvežimio vairuotoju Ken-Mareku Vatnfjordu. Įprastai jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau šiandien jis vežasi mus paimti žuvies į 120 km kelionę į Reine kaimelį, įsikūrusį netoli tolimiausio Lofoteno salyno taško. Šiais keliais jam anksčiau teko važiuoti daugybę kartų – ekstremaliomis oro sąlygomis ir poliarinėmis naktimis. Nors jis mažai jaudinasi, tačiau esant prastam orui visada galvoja apie saugumą.

„Faktiškai negaliu garantuoti, kad vėl grįšiu namo. Visada gali kas nors nutikti, kaip tai jau buvo važiuojant kai kuriais blogiausiais keliais. Imamės atsargumo priemonių – ypač tada, kai žinome, kad oras bus blogas, tačiau negalėsime imti ir sustoti. Mūsų užduotis yra gabenti žuvį ir kitas svarbiausias žaliavas bendruomenėms, kai visi kiti nekiša nosies iš namų“, – sako Ken-Marekas.

Atsargumo niekad nebus per daug. Čia pavojinga.

Ken-Marekas išvažiuoja iš Svolværio, kad galėtų keliauti į vakarus E10 greitkeliu. Jis turi važiuoti kelio viduriu per pirmąjį tunelį, kuris yra siauras ir žemais šonais. Po išvažiavimo į Henningsværį – vieną žymiausių žvejų kaimelių Lofotene, jis sulėtina greitį. Jis gerai žino, kad neseniai čia įvyko mirtina avarija, kai dano sunkvežimis kelio vingiu tikriausiai važiavo per greitai ir pralaužęs apsauginį atitvarą nudardėjo žemyn link jūros. Vairuotojo iš Danijos mirties dieną ledas avarijos vietoje buvo lygus tarsi stiklas, o sunkvežimis su savimi nusinešė 100 metrų apsauginio atitvaro.

„Priekaba atsikabino ir atsitrenkė į vairuotojo kabiną, tada nukrito į vandenį. Nuo to laiko kelias buvo praplatintas ir apsauginis atitvaras sustiprintas, tačiau atsargumo niekad nebus per daug. Čia pavojinga.“

Ken-Marekas užaugo Sarpsborge, Pietų Norvegijoje, tačiau persikėlė į šiaurę, kai susirgo jo senelė iš Svolværio. Jis kreipėsi dėl darbo vietiniame viešbutyje ir netrukus įsimylėjo šio viešbučio vadybininkę Anne Helen. Nors pora metams persikėlė į pietus, Ken-Marekas džiaugėsi galėdamas sugrįžti į šiaurę, kai jam pasiūlė tolimųjų reisų vairuotojo darbą.

Tai buvo 2007 m. Šiandien Ken-Marekas, Anne Helen ir jų sūnus Kasperas gyvena Svolværio centre, netoli nuo Svolværio terminalo, kur įsikūrusi Ken-Mareko darbovietė „Thors Varetransport“.

„Iš esmės, negalėčiau įsivaizduoti kito darbo. Esu tikras, kad daugybė žmonių dirba dėl pinigų, tačiau tolimųjų reisų sunkvežimio vairuotojo darbas yra mano gyvenimo būdas. Tai mano DNR dalis.“

Atvykstame į žvejų kaimelį Reine – vieną gražiausių vietų Lofoteno vietovėje. Čia gyvena 330 žmonių, kurių dauguma dirba žvejybiniuose laivuose arba žuvų fabrike. Čia Ken-Marekas nesuskaičiuojamą galybę kartų paėmė žuvį.

Iš esmės, negalėčiau įsivaizduoti kito darbo. Esu tikras, kad daugybė žmonių dirba dėl pinigų, tačiau tolimųjų reisų sunkvežimio vairuotojo darbas yra mano gyvenimo būdas. Tai mano DNR dalis.

„Būtų gerai čia apsukti didelį sunkvežimį prekėms pakrauti, tačiau kelyje yra kelios kliūtys, pro kurias blogiausiomis dienomis sunku išlaviruoti. Kelio pločio pakanka tik vienam automobiliui, o dėl daugybės kelio vingių čia nėra apsauginio atitvaro. Iš karto už asfalto – vanduo. Jei padarysi nors mažiausią klaidą, atsidursi vandenyje.“

Ken-Marekas mums papasakoja, kad yra laimingas, jog bendrovė, kuriai dirba, glaudžiai bendradarbiauja su „Volvo“ ir kad šis sunkvežimis jam nemažai reiškia.

„Jis buvo užregistruotas tą pačią dieną, kai gimė mano sūnus. Tai buvo dviguba šventė.

Tačiau šiandien Ken-Marekas sėdi ne prie savo sunkvežimio vairo. Jis dalyvauja vieno iš naujausių bendrovės sunkvežimių „Volvo FH 540“ bandymuose, kuriame įdiegta naujoji „I-Shift Dual Clutch“ pavarų dėžė su dviguba sankaba. Anot jo, jam labai keista negirdėti, kaip sunkvežimis perjungia pavarą.

 

„Netgi mano automobilyje nėra tokios geros pavarų dėžės. Be to, sunkvežimis yra labai galingas, kas mums svarbu blogo oro sąlygomis. Nekyla abejonių, kad nauja technologija pagerina mūsų kasdienybę. Tai reiškia, kad esame saugesni ir galime gabenti prekes visus metus.“

Važiuojame per Gimsøystraumeno tiltą. Tai viena vėjuočiausių vietų Lofotene. Šiandien pučia lengvas vėjelis, tačiau Ken-Marekui teko važiuoti per tiltą, kai vėjo greitis siekė daugiau nei 30 metrų per sekundę – kai faktiškai tiltas buvo uždarytas.

„Sunkvežimis gabeno tokį sunkų krovinį, kad pamaniau, jog viskas bus gerai. Staiga priekinio stiklo valytuvai buvo nupūsti į viršų, skydelis nuo saulės nulūžo, o vėjas „pagavo“ visą sunkvežimį. Turėjau vairuoti prieš vėją, kad sunkvežimis nenuslystų nuo tilto. Nebuvau išsigandęs, tačiau pripažįstu, kad šiek tiek nerimavau. Laimei, man nieko nenutiko. Daugiau to nebekartočiau“, – sako jis.

Dar liko šiek tiek kelio iki Svolværio ir pradeda temti. Šiuo metų laiku dienos trumpos. Nuo gruodžio 7 d. iki sausio 5 d. neteks pamatyti saulės. Tai poliarinės nakties laikotarpis.

„Šiuo metų laiku niekada nepavyksta visiškai atsipalaiduoti. Keliai paprastai būna siauresni, sniego pusnys aukštesnės ir ištisą parą tamsu. Mėgstu vairuoti, tačiau visada reikia būti atsargiam. Mačiau sunkvežimių, kliudžiusių atitvarą ir apvirtusių.“

Bendrovė, kurioje vairuotoju dirba Ken-Marekas, tiksliai žino, ką daryti, jei reikalai išties taptų blogi.

„Man iš tiesų patinka toks mano boso požiūris. Svarbiausia yra tai, kad atvykstame saugiai, o ne per kiek laiko. Neturėjome jokių rimtų avarijų. Manau, taip yra todėl, kad turime aiškias taisykles ir, be abejo, vairuojame gerus sunkvežimius.“

Grįžtame į Svolværį. Ilga darbo diena baigėsi. Šį kartą viskas buvo gerai. Dabar sunkvežimį reikia iškrauti ir pastatyti. Ken-Marekas trumpai pasikalba su kai kuriais vis dar darbe esančiais kolegomis.

„Visada gera vėl po ilgos kelionės pamatyti Svolværio terminalą. Tuomet žinau, kad netrukus vėl pamatysiu Kasperą. Jis visada manęs laukia namuose.“

Kelias:

E10, anksčiau vadintas karaliaus Olavo V keliu, veda nuo Liuelo Švedijoje iki Å Norvegijoje. Dalyje nuo Svolværio iki Reine kaimelio Lofotene kelias vingiuotas ir yra mažiau nei 6 metrų pločio – dažnai tik 5 metrų. Tai vienas iš 18 Norvegijos nacionalinių turistinių kelių.

Sunkvežimis:

Modelis: „Volvo FH540“, 6x2 vilkikas, 2015 m. modelis su „Krone“ puspriekabe.
Ypatybės: „I-Shift Dual Clutch“ ir „Volvo Dynamic Steering“.
Variklis: 13 litrų, 6 cilindrų dyzelinis variklis, 540 AG – 2 600 Nm.
Transporto užduotys: sunkvežimis gabena žuvies gaminius ir maisto produktus tiek į Lofoteną, tiek į likusią Norvegijos dalį ir nuvažiuoja iki 150 000 km per metus.