Trucks

Sunkvežimių pramonė greitai artėja prie skaitmeninio perversmo

Telematika, jungiamumas, didelis duomenų kiekis, debesijos paslaugos ir daiktų internetas skatina skaitmeninį perversmą sunkvežimių pramonėje. Paslaugose slypi didžiausias potencialas, todėl „Volvo Trucks“ aktyviai stengiasi įgyvendinti nulio neplanuotų prastovų tikslą.
Interneto debesija.
Prijungtų sunkvežimių skaičius kasdien auga, o tai gali padėti pagerinti eksploatacinę parengtį ir našumą.

Modernių IT plėtotė vyksta taip greitai, kad galbūt daugybė vykstančių dalykų atrodo tarsi mokslinė fantastika. Todėl „Volvo Group Telematics“ strategijos ir verslo plėtros direktorius Peras Adamssonas nuolat galvoja apie savo darbą ateityje. 

Žodžių junginiais „debesies paslaugos“, „didelis duomenų kiekis“ ir „daiktų internetas“ jis paaiškinta, kaip visiška fantastika atrodžiusios koncepcijos dabar tampa realybe.  

„Pristačius išmaniuosius telefonus, privalumai, kuriuos vadiname jungiamumu, kasdieniame žmonių gyvenime tapo akivaizdūs“, – sako jis.

Šiandien jungiamumas laikomas savaime suprantamu dalyku. Duomenys siunčiami belaidžiais tinklais į taip vadinamą debesį, kur yra saugomi, analizuojami ir platinami kaip interneto paslauga, tokiu būdu sukuriant pridėtinę vertę skirtingiems vartotojams. 

„Visos technologijos su vidiniu prie interneto prijungtu jutikliu teikia vartotojo informaciją. Jei yra sritis, kur IT plėtotė vyksta itin sparčiai, tai bus automobilių pramonė. Šiandien transporto priemonės sukuria milžinišką duomenų kiekį, o pridėtinę vertę kuria didėjantis mūsų transporto sprendimų ir paslaugų efektyvumas“, – paaiškina Peras Adamssonas.

Faktiškai transporto priemonės jau dabar pasaulyje po namų elektronikos yra antri didžiausi duomenų vartotojai. 

„Jiems tapus išmaniais, mūsų klientų veikla tampa pelningesnė.“

Nuo įprastų mašinų ir aparatų išmanioji technologija skiriasi vartotojo informacijos naudojimu.

„Pagrindinis mūsų tikslas užtikrinti, kad galiausiai mūsų duomenų sistemos taps savarankiškomis. Tai leis daryti duomenimis pagrįstas statistines išvadas ir užtikrinti didžiausią našumą, vartotojui neduodant jokių komandų. Paprastas pavyzdys būtų gauti kavos net neįjungus kavos aparato. Kadangi aparatas žino, kada ir kokios kavos norime, mums net nereikia pagalvoti, kad jį reikia įjungti!

Jei yra sritis, kur IT plėtotė vyksta itin sparčiai, tai bus automobilių pramonė.

Sukūrus šią išmaniųjų prietaisų ekosistemą, sunkvežimiai taip pat tampa išmanūs. Kalbant apie tai, kaip jungiamumas pakeis transporto pramonę, laukia dar daug atradimų. Tačiau tam tikri patobulinimai labiau nuspėjami nei kiti.

„Volvo Trucks“ kokybės ir eksploatacinės parengties skyriaus direktorius Hayderis Wokilas įsitikinęs, kad pažanga jungiamumo srityje padarys sunkvežimio paslaugų perversmą: „Skirtingoms sunkvežimio sudedamosioms dalims perduodant būsenos informaciją mums, galėsime visiškai kitaip išvengti neplanuotų prastovų“, – sako jis. 

Kadangi dėl aukštesnių reikalavimų neplanuotos prastovos tampa vis brangesnės, eksploatacinė parengtis, arba kitaip – galimybė panaudoti sunkvežimį darbui be prastovų – transporto pramonėje tampa itin svarbiu aspektu. Remiantis „Volvo Trucks“ tyrimu, šiuo metu apytikrė tiesioginė neplanuotos prastovos kaina vidutinėje Europos transporto bendrovėje siekia maždaug 1 000 eurų. Ir tai tik tiesioginės išlaidos, pvz., techninės pagalbos, remonto išlaidos ir prarastos transporto pajamos. Dar sunkiau apskaičiuoti netiesiogines išlaidas ir nuostolius, pavyzdžiui, sugadintą krovinio ar žalą reputacijai. 

„Galimybė iki maksimumo pagerinti eksploatacinę parengtį lemia, ar verslas išliks. Kad neštų pelną vežėjui, sunkvežimis turi dirbti.“ 

Tai „Volvo Trucks“ vizijos prasmė – joks „Volvo“ sunkvežimis neturėtų susidurti su neplanuota prastova. Neseniai „Volvo Trucks“ išmaniųjų technologijų ir tyrimų skyriaus atliktas tyrimas atskleidė, kad aštuonių iš dešimties neplanuotų prastovų būtų galima išvengti, jei priežiūra būtų atliekama dinamiškiau ir atsižvelgiant į konkrečią kiekvieno sunkvežimio būklę realiu laiku – tai leidžia pasiekti jungiamumas. Žinant apie sunkvežimio būklę realiuoju laiku leis atlikti visą reikalingą techninę priežiūrą ar remontą iš karto ir reikiamu metu. Tai padės sumažinti susijusių ir brangių gedimų rizikas, kadangi sugedęs komponentas gali lengvai sugadinti kitus. 

„Per ateinančius penkerius metus tikiuosi, kad siekiant užtikrinti geresnę transporto priemonių eksploatacinę parengtį transporto bendrovės darys didesnį spaudimą sunkvežimių gamintojams. Dėl šios priežasties, norėdami užtikrinti geresnę eksploatacinę parengtį savo klientams, šiuo metu „Volvo Trucks“ vykdo daugybę tyrimo projektų. Viena neplanuota prastova yra gerokai per daug. Tai gali itin neigiamai atsiliepti transporto bendrovės ekonomikai“, – papildo Hayderis Wokilas.

„Volvo Trucks“ jau naudoja telematikos sistemą dalių (oro džiovintuvų, akumuliatorių, stabdžių ir sankabų) nusidėvėjimui stebėti.* Tačiau net jei techniškai ir būtų įmanoma kiekviename sunkvežimio komponente sumontuoti po atskirą jutiklį, sunkvežimio kaina nepagrįstai išaugtų. Todėl būtina rasti būdų analizuoti duomenis taip, kad būtų vertinamas visas sunkvežimis. 

Skirtingoms sunkvežimio sudedamosioms dalims perduodant būsenos informaciją mums, galėsime visiškai kitaip išvengti neplanuotų prastovų.

Dėl šios priežasties „Volvo Trucks“ vykdo daugybę jungiamumo tyrimo projektų. Vienas jų – „In4Uptime“, kurį vykdo Fredrikas Bode iš „Volvo Group Trucks Technology“. Projektu siekiama kuo labiau panaudoti prieinamus duomenis. Fr. Bode paaiškina, kad yra trijų tipų duomenys, apjungiami nustatant ir nuspėjant sunkvežimio būklę.

„Pirmiausia ir svarbiausia, naudojame paties sunkvežimio generuojamus duomenų signalus. Šiuos duomenis sudaro informacija, kurią siunčia sunkvežimio tinklo jutikliai ir valdymo blokai. Antra, naudojame iš kitų sunkvežimių išsaugotą informaciją, pavyzdžiui, serviso istoriją iš mūsų serviso centrų. Galiausiai turime išorinius duomenis, gautus ne iš faktinio sunkvežimio, bet iš interneto ar išorinių tiekėjų, tokią kaip eismo informacija arba oro duomenys.“ 
 

Tikrinama, ar duomenyse nėra nuokrypių, kadangi tai padeda nustatyti netrukus įvyksiantį defektą. Nustačius, kad sunkvežimio būklė geresnė nei tikėtasi, techninės priežiūros intervalą galima pratęsti.

„In4Uptime“ yra įgyvendinamas plėtojant duomenų rūšiavimo būdus ir nustatant, kas turi lemiamo poveikio komponento gedimui. Galiausiai šie būdai bus naudojami kuriant programinę įrangą, kurioje naudojami nusidėvėjimo lygį, kuriam esant reikia atlikti sunkvežimio techninę priežiūrą, numatantys modeliai ir algoritmai. 

„Galima sakyti, kad sunkvežimyje įtaisome ausį ir klausomės, o ji mus informuoja, jei kas nors ne taip. Prieiga prie šios informacijos leis pasiekti, kad sunkvežimiai taptų našesni, o mūsų tikslas yra užtikrinti, kad „Volvo“ sunkvežimius eksploatuojančios transporto bendrovių veikla būtų pelningesnė.“

*Pirmiau paminėtos jungiamumo paslaugos tam tikrose rinkose yra „Auksinės“ „Volvo“ paslaugų sutarties dalis.

Naujos sąvokos ir žodžių junginiai

[jungiamumas]
galimybės apsikeisti duomenimis didesniu mastu pagrindas. Galimybę pasiekti dabartinį jungiamumą naudojant išmaniąją technologiją suteikia belaidis interneto ryšys.

[didelis duomenų kiekis]
itin dideliu mastu gaunami dideli kiekiai duomenų, todėl juos sunku apdoroti ir analizuoti naudojant standartinę programinę įrangą.

[debesijos paslauga]
interneto paslauga, sauganti, platinanti ir analizuojanti informaciją. Duomenys analizuojami naudojant statistines išvadas ir skirtingiems vartotojams pridėtinę vertę kuriančius algoritmus.

[daiktų internetas]
įrangos, sujungtos naudojant jungiamumo galimybę, tinklas. Apsikeičiant duomenimis „daiktų internete“ didėja vertė, kadangi išmanioji įranga gali teikti vartotojo poreikius atitinkančias paslaugas.