Trucks
Kylio uoste ankstyva popietė. Rolandas Lehbrunneris tik ką pabudo sunkvežimių stovėjimo aikštelėje. Pastarąsias kelias naktis jis ir jo kolega vairuotojas Janosas Szilagyis gabeno dvi 22 metrų ilgio talpyklas iš Sighartingo, esančio prie Austrijos sienos, per visą Vokietiją. Dabar jie laukia, kol pateks į keltą, kuris nugabens juos į Geteborgą, kur prasidės kita jų 11 dienų kelionės atkarpa.
„Tai pirmas kartas, kai keliuosi keltu su sunkvežimiu. Tai kažkas naujo, o būtent tai man ir patinka važinėjant sunkvežimiu, – teigia Rolandas Lehbrunneris. – Dauguma darbų yra susiję su rutina, bet maniškis yra visiškai kitoks. Aš galiu gabenti statybines medžiagas į Zalcburgą arba milžiniškos mašinos dalis į Vokietijos šiaurinę dalį. Įvairūs keliai, įvairūs kroviniai.“
Tai pirmas kartas, kai keliuosi keltu su sunkvežimiu. Tai kažkas naujo, o būtent tai man ir patinka važinėjant sunkvežimiu.
Kaskart kitoks ir iššūkių kupinas sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenimo pobūdis lėmė, kad jis beveik prieš dešimtmetį pradėjo vairuoti sunkvežimį. Iki tol jis dirbo staliumi vienoje Austrijos bendrovėje, kuri sunkvežimiais gabeno savo produkciją po visą šalį. Vieną dieną reikėjo pristatyti didelį ir labai svarbų krovinį, bet niekas negalėjo to padaryti. „Kodėl gi ne, aš pamėginsiu“, – pamanė Rolandas, prieš imdamasis pirmosios savo gabenimo sunkvežimiu užduoties. Šiandien jis jau septynerius metus dirba profesionaliu vairuotoju Austrijos bendrovėje „Prangl“. Per šį laiką jam teko gabenti keletą tikrai išskirtinių krovinių, pavyzdžiui, 160 tonų popieriaus apdorojimo įrenginį iš centrinės Austrijos į Budapeštą Vengrijoje, taip pat šešių metrų pločio laivo dalis siaurais ir kalnuotais keliais, kurie tikrai išbandė jo kantrybę ir dėmesingumą.
Nors Rolando ir jo darbdavio specializacija yra sunkių negabaritinių krovinių gabenimas, ši užduotis jiems neįprasta dėl didelio atstumo nuo Austrijos į Švedijos centrinę dalį bei šio krovinio matmenų. Rolandas paaiškino, kad jis yra pasiruošęs neįprastiems dalykams, bet kiekviena jo užduotis yra vis kitokia.
„Ji gali skirtis dėl krovinio, jo dydžio, svorio, ilgio, atstumo, oro sąlygų ar to, ką galite patirti kelyje. Netgi jei manysite, kad viskas tinkamai suplanuota, vis tiek nutiks kas nors netikėto. Turite išlikti ramus ir nepamesti galvos“, – sako jis.
Pirmojo naktinio važiavimo metu nuo Sighartingo Austrijoje iki Vokietijos miesto Magdeburgo, kai juos lydėjo smarkus lietus, Rolandas ir Janosas vėlavo dėl spūsčių Vokietijos keliuose. Po dviejų dienų stovėjimo aikštelėje galiausiai jiems buvo leista važiuoti, ir dabar jie atsipalaidavo pasiekę Kylį bei galėdami tęsti kelionę į Švediją.
Kai du sunkvežimiai lėtai įvažiuoja į keltą, personalas padeda juos pastatyti, kad neapgadintų sienų ar kitų transporto priemonių. Atsižvelgiant į krovinio dydį, kiekvienam sunkvežimiui reikia keturis kartus daugiau vietos nei įprastam sunkvežimiui, ir Rolandas yra dėkingas už suteiktą pagalbą. Po ankstyvos vakarienės jis nusprendžia eiti miegoti, kad pailsėtų ir pasiruoštų kitai dienai, kai jam su „Volvo FH16“ reikės važiuoti 220 kilometrų iš Geteborgo į galutinį paskirties punktą – Grumsą.
„Man labiau patinka važiuoti dieną, nes tada galiu grožėtis kraštovaizdžiu pro langą, ypač kai šalia driekiasi gražios kalvos ir kalnai. Niekada nebuvau Švedijoje, todėl tikrai noriu ją pamatyti!“ – sako Rolandas, išvažiuodamas iš kelto Geteborge. Stovėjimo aikštelėje, panašioje į Kylio, prieš važiuodamas jis patikrina savo sunkvežimį – hidrauliką, elektroniką, krovinį ir tvirtinimo elementus.
„Kai ką galite kontroliuoti patys, todėl labai svarbu, kad įdėmiai patikrintumėte savo sunkvežimį. Jei to nedarote, neturėtumėte vairuoti transporto priemonės“, – sako jis.
Važiuojant link Grumso, kartu su Rolandu ir Janosu važiuoja ir transporto komandos palyda iš Švedijos. Visa kolona pajuda 9 val. ryto lyjant stipriam lietui ir pučiant smarkiam vėjui. Būtent vėjas kelia didžiausią nerimą, nes Rolandui reikia pervažiuoti kelis aukštus tiltus. Dėl vėjo, lietaus, sunkaus krovinio ir kalvoto maršruto kolona priversta judėti itin lėtai.
„Esant tokioms aplinkybėms, puiku, kad galiu pasitikėti sunkvežimyje įrengtomis vairavimo ir automatizuoto pavarų perjungimo sistemomis. Tai suteikia ramybės, todėl galite sutelkti dėmesį į savo kelionę be nerimo“, – teigia Rolandas.
Nors oro sąlygos čia atšiaurios, jam labai patinka Švedijos keliai, kurie, jo nuomone, vieni iš geriausių, kuriais jam teko važiuoti. Kolona važiuoja be jokių kliūčių ir trečią valandą po pietų galiausiai horizonte pasirodo galutinė paskirties vieta – didžiulė Švedijos bendrovės „BillerudKorsnäs“ gamykla Gruvione
Aš pradėjau dirbti sunkvežimio vairuotoju, nes norėjau naujų iššūkių, ir dabar galiu tuo mėgautis kiekvieną dieną.
2019 metais čia bus įrengta didžiausia pasaulyje aplinką tausojanti kartoninės pakuotės gamybos mašina, bet dabar gamykla, kurioje bus šis įrenginys, yra statoma. Didelių gabaritų Rolando atgabentą krovinį reikia pristatyti į statybų aikštelę ir kranu įkelti į statomą gamyklą.
„Sighartinge užtrukome šešias valandas, kol talpyklas pakrovėme ant mūsų sunkvežimių priekabų, ir mums tam prireikė šakinio krautuvo ir mobilaus krano. Viliuosi, kad iškrausime greičiau, nes tikrai noriu sugrįžti namo pas savo žmoną ir vaikus“, – sako Rolandas.
Ši užduotis jam patiko, o labiausiai įsimins nemažas kelionės atstumas. Dabar jis yra 2 200 kilometrų atstumu nuo savo namų mažame Austrijos mieste Hage ir jam teks keliauti 11 dienų, kol grįš namo. Kai kurios maršruto vietos buvo išties sudėtingos, bet Rolandas sako, kad būtent tai jam ir patinka.
„Aš pradėjau dirbti sunkvežimio vairuotoju, nes norėjau naujų iššūkių ir dabar galiu jais mėgautis kiekvieną dieną“, – sako jis šypsodamasis.
„BillerudKorsnäs“ – tai pirmaujantis pakavimo gaminių iš atsinaujinančių medžiagų ir sprendimų tiekėjas, turintis daugiau kaip 150 metų patirtį šiame sektoriuje.
Tai nauja kartono gamybos mašina, apibūdinama kaip didžiausia investicija bendrovės istorijoje, ir vienas iš didžiausių tokios rūšies įrenginių pasaulyje. 350 metrų ilgio mašina bus sumontuota 400 metrų ilgio ir 60 metrų pločio gamykloje, kuri dabar yra statoma.
Du „Prangl“ sunkvežimiai: 1 „Volvo FH16“, 6 x 4, pagamintas 2017 m. su „Volvo D16“ 550 AG varikliu, „Volvo I-Shift“ su palėtintomis pavaromis ir „Volvo“ dinaminio vairavimo sistema.
1 „Volvo FH16“, 6 x 4, pagamintas 2013 m. su „Volvo D16“ 750 AG varikliu ir „Volvo I-Shift“.
Priekabos: trijų ašių „Faymonville“ reguliuojamos žemagrindės priekabos su hidraulinėmis ašimis ir rankinio valdymo funkcija. Šiai užduočiai panaudotas žemagrindės priekabos ilgis: 22,9 metro.
Krovinys: didelės talpyklos, matmenys: 22 m ilgis x 3,8 m plotis x 3,8 m aukštis, kiekvienos iš jų svoris kiekviena apie 5 000 kg.
Viso autotraukinio matmenys: 35 m ilgis x 3,8 m plotis x 4,15 m aukštis, svoris: 38 000 kg.
Įsteigta: 1965 m.
Savininkas: Mag. Christianas Pranglas.
Turimos įrangos kiekis: 3 400 (mobilieji kranai, sunkvežimiai ir priekabos, darbo platformos, teleskopiniai krautuvai ir pan.).
Sunkvežimių ir priekabų skaičius: 330, iš jų „Volvo“ sunkvežimių: 90.
Darbuotojų skaičius: 650.
Pagrindiniai kroviniai: negabaritiniai ir sunkūs kroviniai, elektrinių ir vėjo jėgainių komponentai, mašinos ir mechanizmai, didelių gabaritų betono ir plieno konstrukcijos, geležinkelio įranga, pramoniniai kroviniai.