Trucks
Šiandien graži rudens diena centrinės Švedijos dalies miškuose. Bertas Johanssonas, dar žinomas vaikystėje gauta pravarde „Knatte“, sėdi savo krano kabinoje. Jis dirba – turi pakrauti 60 tonų medienos – todėl aštuonių metrų ilgio kranas juda greitai ir tiksliai. Krano spaustuvas, kuris mitriai iš ant žemės esančios krūvos sugriebia medieną ir įkelia į sunkvežimio priekabą, juda tarsi būtų pailgėjusi Knatte ranka.
Turime nuolat stebėti degalų naudojimo efektyvumą ir optimizuoti degalų sąnaudas, nes visada vairuojame pilnutinėmis apkrovomis.
30 metų išdirbęs miškovežio vairuotoju, Knatte tiksliai žino, kaip rąstai turi būti dedami į priekabą ir kaip gali kuo geriau važiuoti vingiuotais miško keliais surinkti krovinių. Kasdienis manevravimas mažose erdvėse išugdė itin tikslaus vairavimo įgūdžius, todėl per praėjusius metus jis laimėjo daugybę konkursų kasmetėje Švedijos automobilių parodoje „Elmia“. 2009 m. jis taip pat laimėjo „Volvo“ varžybas „Super Eco Driver“ – konkursą, pagal kurį rengiamas dabartinis konkursas „Driver Challenge“. Šiais metais jis laimėjo antrąją vietą pasauliniame finale, kuriame rungėsi dar 32 dalyviai iš kitų šalių. Daugelis kitų Švedijos finale dėl aukščiausių vietų besikovusių dalyvių taip pat yra miškovežių vairuotojai ir Knatte turi savo teoriją, kodėl jam ir kitiems šios pramonės šakos kolegoms taip gerai sekasi.
„Miškovežio vairuotojai tiksliai žino, kur yra sunkvežimio kampai, o kur yra priekaba – kitu atveju paprasčiausiai užstrigtų miške ir būtų palikti likimo valiai. Be to, turime nuolat stebėti degalų naudojimo efektyvumą ir optimizuoti degalų sąnaudas, nes visada vairuojame pilnutinėmis apkrovomis“, – paaiškina jis.
Nuo tada, kai 19-os metų pradėjo dirbti tuo metu tėvui priklausiusioje transporto įmonėje „Sommens Transport“, Knatte domisi sunkvežimių ir priekabų tobulinimu. Tada dar nebuvo krano kabinų, todėl jis ir kolegos pakrovimo ir iškrovimo metu visais metų laikais turėjo sėdėti lauke esančioje būdelėje. O dėl tais laikais naudojamų silpnesnių variklių sunkvežimiai labai dažnai įklimpdavo. Prieš pasirodant sistemai „Dynafleet“ ir prieš tai, kai naudojant padėties nustatymo paslaugą kiekvieną sunkvežimį tapo įmanoma sekti iš toli, miškuose įstrigusių miškavežių vairuotojai iš situacijos turėdavo kapstytis vieni. Knatte prisimena, kaip keletą kartų teko važiuoti ieškoti kolegų, kurie negrįžo pasibaigus jų pamainai.
„Blogiausia buvo nežinomybė. Šiandien aš galiu bet kada sekti, kurioje vietoje yra mano sunkvežimiai, ir sužinoti, ar jie važiuoja, ar stovi vietoje. Dėl to ramu tiek man, tiek mano darbuotojams“, – sako jis.
Šiandien Knatte sunkvežimiuose „Volvo FH16“ sumontuoti 750 AG varikliai, kad 64 tonas sveriančią sunkiąją transporto priemonę būtų lengviau užvesti nelygioje vietoje. Jis taip pat naudoja „I-Shift“ nuo tada, kai pavarų dėžė buvo pristatyta pirmą kartą, ir mano, kad dėl šios pavarų dėžės ir „Volvo“ dinaminio vairavimo sistemos vairavimas yra daug patogesnis ir ramesnis.
„Šiuo metu baigęs darbą jaučiuosi mažiau pavargęs nei tada, kai pradėjau dirbti vairuotoju“, – sako jis lipdamas iš krano kabinos.
Tai antroji Knatte užduotis šiandien. Pradėjęs darbą ketvirtą valandą ryto, jis daro pertrauką, kad galėtų apsižvalgyti miške. Nors iki įmonės biuro Tranose tėra 30 kilometrų, jis nėra čia anksčiau buvęs. Daugelis žemės savininkų medžius konkrečioje vietoje kerta tik vieną kartą gyvenime, todėl pakrovimo darbus kasdien tenka atlikti skirtingose vietovėse. Knatte jaučiasi atsakingas pieš savo klientus, nes gabena jų pragyvenimo šaltinį, ir mano, kad atlieka svarbią funkciją tiekimo grandinėje.
„Aš visada domėjausi mišku, nes jis Švedijoje labai svarbus. Visiems reikia statybinės medžiagos namams ir tualetinio popieriaus. Aš taip pat mėgaujuosi miške juntama ramybe ir laisve – tai man nepaprastai svarbu“, – sako jis, lipdamas atgal į sunkvežimio kabiną ir besiruošdamas važiuoti toliau.
Jo maršruto tikslas – lentpjūvė „Bergs Timber“, esanti Miorlundoje, maždaug už 150 kilometrų nuo čia. Kai tik išvažiuoja iš sudėtingiausio miško kelio ruožo ir įvažiuoja į asfaltuotą kelią, Knatte įjungia pastovaus greičio palaikymo sistemą „I-Cruise“. Jis taip pat suaktyvina degalų taupymo programą „I-See“, kuri nuskaito priekyje esantį kelią ir degalų atžvilgiu parenka patį ekonomiškiausią vairavimo būdą.
„Važiuodamas asfaltuotais keliais ir greitkeliais, 99 proc. atvejų naudoju šias programas. Jei įjungėte pastovaus greičio palaikymą, „I-See“ puikiai tinka, nes sistema mąsto už jus. Jei vairuodamas rankiniu būdu bandyčiau lygiai taip pat efektyviai naudoti degalus, kaip tą daro sistema, visą dieną neturėčiau prarasti koncentracijos. Tiesiog neįmanoma taip ilgai išlaikyti tokį koncentracijos lygį“, – sako jis.
Knatte sako, kad norint važiuoti iš tiesų efektyviai naudojant degalus, reikia kiek įmanoma vengti naudoti akceleratoriaus pedalą – dažniau, nei įsivaizduojama, galima riedėti iš inercijos neminant pedalų. Jis taip pat bando suprasti, kaip veikia sunkvežimių technologijos, ir paskui išbando skirtingas sistemas, kad gautų geriausius rezultatus.
Knatte parodo į ekraną ir paaiškina, kuo skiriasi važiavimas naudojant „I-See“: „Dabar ilgą laiką riedame iš inercijos, bet anksčiau niekada nebūčiau nukėlęs pėdos nuo akceleratoriaus pedalo taip anksti. „Volvo“ tikrai sugebėjo sukurti išmanią sistemą“, – sako jis.
Po maždaug dviejų valandų važiavimo Knatte pasuka į lentpjūvę ir iškrauna medieną. Ore sklando pjuvenos, o didžiulė lentpjūvė kvepia šviežia mediena. Visur matosi didžiulių rąstų krūvos – jų galai paženklinti firminiu ženklu ir etiketėmis, kuriose nurodyti užsakymo numeris, tiekėjas ir žemės savininko vardas bei pavardė. Knatte, prieš išvažiuodamas atgal, sužymi savo krovinį.
Šiandien jis grįžta be krovinio – paprastai to vengia. Prieš porą metų netoli Tranoso buvo lentpjūvė, tačiau ją uždarius, Knatte privalėjo rasti naujų klientų, kad gautų užsakymų gabenti namų statybų krovinius. Pavyzdžiui, kai kuriuos krovinius jis gabena surenkamus namus gaminančiai įmonei „Eksjöhus“, kuri turi savo nuosavą lentpjūvę 50 kilometrų nuo Tranoso.
Tais atvejais, kai vairuoja be jokio krovinio, jis visada naudoja funkciją „Tandem Axle Lift“, kad sumažintų degalų sąnaudas. Ilgainiui bus matomas rezultatas, nes jo septyni sunkvežimiai 24 valandas per parą važinėja pirmyn ir atgal.
Jei įjungėte pastovaus greičio palaikymą, „I-See“ puikiai tinka, nes sistema mąsto už jus.
Knatte pripažįsta, kad ne visada įmanoma gyventi taip, kaip išmoko, ir kartais jam ir darbuotojams tenka eiti į kompromisą dėl degalų naudojimo efektyvumo, ypač įtemptomis dienomis, kai tenka labai daug dirbti.
„Tada svarbu, kad tokius nuostolius kompensuotume padidindami produktyvumą. Tai svarbiausias balansas, kurį aš visada stengiuosi perduoti savo vairuotojams“, – sako jis.
Kalbant apie žinias, kaip išgauti kuo geresnius rezultatus naudojant „Volvo“ technologijas, Knatte padėjo vietinis prekybos atstovas Johanas Ejdehage iš „Rejmes“. Johano tėtis 24-ius metus pardavinėjo sunkvežimius Knatte tėvui Bertiliui, o po to, kai jis ir Knatte perėmė savo tėvų verslus, jie patys bendradarbiavo daugiau kaip du dešimtmečius. Johanas paprastai lydi Knatte į „Volvo“ vairavimo varžybas ir kartu jie pasitaria, kaip vairuoti, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai.
„Pasaulinio „Driver Challenge“ finalo metu pastebėjau, kad daugelis kitų dalyvių pavaras perjungia rankiniu būdu, o aš – ne. Aš rankiniu būdu pavarą pakeičiau tik vieną kartą važiuodamas įkalne! Tai iš tikrųjų parodo, kad „Volvo“ sunkvežimių technologijos veikia gerai“, – sako Knatte.
1. Įsibėgėjimas
„I-See“ žino, jei priešais laukia įkalnė, sunkvežimis padidina greitį ir važiuoja aukštesne pavara ilgesnį laiką.
2. Nejungiama žemesnė pavara
Naudojant sistemą „i-See“, pavaros neperjungiamos be reikalo, todėl važiavimas įkalne tampa daug švelnesnis ir efektyvesnis degalų naudojimo atžvilgiu.
3. Užvažiavus į viršų, mažinamas greitis
Artėjant nuokalnei, „I-See“ sistema neleidžia sunkvežimiui be reikalo didinti greičio.
4. Riedėjimas iš inercijos prieš nuokalnę
Siekdama taupyti energiją ir kuo mažiau stabdyti, sistema „I-See“ prieš pat nuokalnę laikinai išjungia pavarą.
5. Valdomas stabdymas važiuojant nuokalne
Sistema „I-See“ žino, kur baigiasi viena nuokalnė ir prasideda kita. Ji, prireikus, įjungia pagalbinius stabdžius, kad būtų užtikrintas maksimalus efektyvumas.