Kokius alternatyvius degalus rinktis transporto verslui?

Visas transporto sektorius turi atsisakyti dyzelino ir iškastinio kuro. Daugeliui vežėjų kyla klausimas: kurie alternatyvūs degalai yra tinkamiausi dabar, ir kurie - ateityje?

Visame pasaulyje valstybės ir organizacijos kelia ambicingus tvarumo tikslus. Tiek ES Europos žaliasis kursas, tiek Nacionalinė klimato darbo grupė JAV siekia neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m., o Kinija siekia tapti neutralia anglies dioksido emisijų atžvilgiu iki 2060 m. Šiuo metu daugiau nei 7 000 bendrovių išsikėlė savus klimato tikslus. Transporto ir logistikos sektoriui tai reiškia, kad dyzelino atsisakyti yra neišvengiama. Yra keli būdai, kuriais vežėjai gali žengti į ateitį be iškastinio kuro.
 

„Nėra vieno idealaus sprendimo, kuris leistų dekarbonizuoti visą transporto sektorių“, – sako Larsas Mårtenssonas, „Volvo Trucks“ aplinkosaugos ir inovacijų direktorius. „Šiuo metu siūloma ir kuriama daug alternatyviųjų degalų technologijų, kurios turi privalumų ir trūkumų. Svarbu įvertinti visus energijos šaltinius ir suprasti, kurie yra tinkamiausi.“
 

Daugeliui įmonių atsakymas priklausys nuo tokių veiksnių kaip veiklos geografija, degalų pasiūla, infrastruktūra ir specifiniai gabenimo poreikiai.

Tikrasis degalų poveikis klimatui ir kodėl tai svarbu

Tikslas sumažinti anglies dioksido emisiją yra pagrindinė augančio alternatyviųjų degalų poreikio priežastis, todėl svarbu atsižvelgti į visą jų poveikį klimatui.
 

Atsižvelgti vien į teršalų iš išmetimo vamzdžio kiekį („nuo bako iki rato“) neužtenka – taip pat reikia atsižvelgti į tai, kaip energija pagaminama ir transportuojama („nuo šaltinio iki rato“). Šie veiksniai skirsis įvairiose rinkose ir gali keistis laikui bėgant.
 

Pavyzdžiui, visas elektrinio sunkvežimio (su baterijose kaupiama elektros energija) poveikis klimatui yra mažas, jei naudojama energija, gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip vanduo, saulė ar vėjas. Tačiau jis yra daug didesnis, jei sunkvežimis įkraunamas elektra, kurios gamybai naudojama anglis.
 

Kai kurių degalų gamybos procesai, pvz., vandenilio ar sintetinio dyzelino, gali reikalauti labai daug energijos ir jos šaltinis darys įtaką bendram klimato poveikiui. Šiuo metu maždaug 99 %  vandenilio pasaulyje pagaminama naudojant gamtines dujas (jis žinomas kaip „pilkasis vandenilis“). Iš tiesų, jo klimato pėdsakas gali būti didesnis nei daugelio iškastinio kuro rūšių, net jei naudojant kuro elementų technologiją emisija yra nulinė.
 

Reikia įvertinti ir visą degalų poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, hidrintas augalinis aliejus (HVO) turi labai mažą poveikį klimatui, tačiau jei jis gaminamas naudojant palmių aliejų, tai gali prisidėti prie miškų kirtimo. Taip pat kyla klausimų dėl masinės HVO gamybos pasėkmių žemės ūkiui ir maisto gamybai.
 

Dėl šių priežasčių, norint visapusiškai palyginti alternatyvas, labai naudinga atlikti degalų gyvavimo ciklo vertinimą (GCV) ir patikrinti transporto priemonės poveikį klimatui per visą jos gyvavimo laikotarpį. Tai apima viską nuo transporto priemonei pagaminti naudotų žaliavų iki jos eksploatacijos pabaigos.
 

Galite atlikti ankstesniais gyvavimo ciklo vertinimais paremtus skaičiavimus internetu, naudodami „Volvo Trucks“ ekologinio pėdsako skaičiuoklę. 

Naujausi pasiekimai ir tendencijos alternatyvios energijos srityje

Permainų tempas ir toliau spartėja. 2023 m. priimtame ES Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamente (ADIR) numatoma, kad iki 2030 m. viešos greitojo įkrovimo stotelės sunkvežimiams turėtų būti prieinamos kas 60 km pagrindiniuose Europos greitkeliuose.
 

Taip pat siekiama, kad nuo 2030 m. būtų įrengtas vandenilio degalinių tinklas su degalinėmis kas 200 km – tiek lengviesiems automobiliams, tiek sunkvežimiams.
 

Kalbant apie SkGD, degalinių tinklas Europoje toliau auga ir pernai jų skaičius viršijo 700 (2020 m. jų buvo vos 250). Numatoma, kad iki 2030 m. bus daugiau nei 2 000 degalinių.
 

Šiuo metu  Švedijoje ir Vokietijoje šiuo metu statomos naujos bioSkGD gamyklos, o pasaulinė HVO gamyba toliau sparčiai auga. Į vandenilio gamybą investicijos auga ir toliau, o Vandenilio tarybos skaičiavimu, projektų skaičius visame pasaulyje šiuo metu viršija 1 400.
 

„Svarbiausia, kokie degalai yra jums siūlomi, kiek jie kainuoja, kada ir kur galite papildyti ar įkrauti bei ar jie tinkami jūsų veiklai“, – sako Larsas Mårtenssonas. „Gera žinia yra ta, kad investicijos į alternatyviuosius degalus nuolat auga, todėl svarbu stebėti lokalias iniciatyvas ir planus.“
 

Norėdami sužinoti daugiau apie įvairių alternatyviųjų degalų pasirinkimą savo regione, galite susisiekti su „Volvo Trucks Lietuva“ atstovu dėl konsultacijos ir galimybių.
 

Atsisiųskite mūsų alternatyviųjų energijos šaltinių sunkvežimiams gidą, kuriame sužinosite:

• apie aštuonis alternatyvios energijos šaltinius, kurie potencialiai gali būti naudojami sunkvežimiuose;
• kiekvienų degalų privalumus ir trūkumus;
• punktus, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant, kurie alternatyvieji degalai yra tinkamiausi jūsų veiklai;
• lentelę, kurioje pateikiami „Volvo Trucks“ įvairių alternatyviųjų degalų pasiūlymai ir jų palyginimas.