Trucks
Elektriniai sunkvežimiai yra veiksmingas sprendimas CO₂ emisijai mažinti, teigia tvarios logistikos ekspertas Maartenas Alta. Šiame straipsnyje jis aptaria elektrinių sunkvežimių perspektyvas.
Transporto ir logistikos pramonė susiduria su vis didesniu spaudimu mažinti anglies dioksido emisiją, o elektriniai sunkvežimiai yra viena iš efektyviausių alternatyvų šiems tikslams pasiekti.
Maartenas Alta, tvarios logistikos dėstytojas Amsterdamo taikomųjų mokslų universitete, mano, kad baterijomis varomi sunkvežimiai turi akivaizdžių privalumų tiek ekonominiu, tiek aplinkosaugos požiūriu.
„Jei norime sumažinti CO₂ išmetimą dabar, elektriniai sunkvežimiai yra veiksmingiausias sprendimas“, – sako jis. „O su tinkamu energijos deriniu ir pasinaudojus valstybės parama, jie gali būti naudingi ir verslui, ir planetai.“
Maartenas, kuris daugiau nei dešimt metų dirbo logistikos švietimo srityje, o prieš tai aštuonerius metus dirbo logistikos pramonėje, mano, kad elektrinė pavara su baterijomis šiuo metu yra efektyviausia sunkvežimių jėgainė.
„Jei palygintume su dyzelinu, dyzelino efektyvumas yra tik apie 20–40 %, o elektrinės pavaros – apie 90 %“, – sako jis. "Tai reiškia, kad 90 % akumuliatoriaus energijos atitenka ratams."
Atsinaujinanti energija
Šis efektyvumo lygis tiesiogiai reiškia mažesnes energijos sąnaudas ir emisijų kiekį, kai elektra gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. „Dažna klaidinga nuomonė yra ta, kad elektriniai sunkvežimiai netvarūs“, – sako Maartenas. „Jei naudojate atsinaujinančią, pavyzdžiui, vėjo ar saulės energiją, važiuoti sunkvežimiu be išmetamųjų dujų yra labai tvaru. Svarbiausia yra naudoti tinkamus energijos šaltinius – tiek sunkvežimių įkrovimui, tiek jų gamybai. Tokia sistema yra itin tvari.“
Maartenas ir jo kolegos tyrė elektrinio sunkvežimio perspektyvumą vienoje iš tankiausio eismo logistikos rinkų pasaulyje – Nyderlanduose. „Jau matome, kad lengvesniuose segmentuose elektriniai sunkvežimiai gali konkuruoti su dyzeliniais“, – priduria jis. „Tikimės, kad šis konkurencingumas toliau didės vidutinio sunkumo ir galiausiai sunkiųjų transporto priemonių segmentuose.“
Maartenas mano, kad šie didelio eismo transporto koridoriai, pavyzdžiui, Roterdamas į Ruro regioną arba Skandinavijos maršrutas, einantis į pietus, yra puiki išbandymo aikštelė, siekiant įrodyti elektra varomų sunkvežimių tinkamumą pagal nuvažiuojamą atstumą, įkrovimo infrastruktūrą ir CO₂ sumažinimo potencialą.
„Yra labai daug judrių maršrutų – daugiausia maršrutai iš uostų į pramonės centrus – kuriais per dieną pravažiuoja 10 000 ar galbūt 15 000 sunkvežimių“, – priduria Maartenas. „Būtų įdomu pažvelgti į šiuos kelius ir įvertinti, ar elektrinis transportas yra perspektyvus ir ar įmanoma kai kuriuose iš šių tipinių transporto maršrutų dyzelinį transportą pakeisti elektriniu.“
Pradėkite nuo mažų žingsnių – įsigykite vieną ar du sunkvežimius, apmokykite savo vadybininkus, atnaujinkite maršrutų planavimo programinę įrangą ir kalbėkitės su savo klientais.
Nepaisant jų suteikiamų privalumų, elektriniai sunkvežimiai vis dar susiduria su iššūkiais. „Pradinė įsigijimo kaina yra pagrindinė kliūtis“, – sako Maartenas. „Konkurencingoje pramonėje jums reikia išlaidų užtikrintumo. Kuo daugiau galime sumažinti neužtikrintumą dėl būsimų energijos kainų, įstatyminių aktų ir tarifų, tuo labiau tikėtina, kad tai bus priimta.“
Bet pokyčiai artėja. Nauji anglies dioksido kainodaros mechanizmai, pavyzdžiui, antroji Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS2), kartu su didėjančiais mokesčiais iškastiniam kurui, greičiausiai pakeis išlaidų pusiausvyrą. „Dėl artėjančių mokesčių ir teisės aktų dyzelinas brangs“, – sako jis. „Tačiau elektriniai sunkvežimiai gaus naudos iš šių pokyčių.“
Taip pat yra subsidijų ir mokesčių lengvatų, kurie naudingi elektriniams sunkvežimiams. „Nors tai skiriasi priklausomai nuo valstybės, kai kurios šalys siūlo ir vietines subsidijas, be nacionalinių“, – priduria Maartenas.
Ateities prognozė – elektrinė
Vienas Maarteno minimas tyrimas prognozuoja didelį posūkį maždaug 2030 m. „Nyderlanduose šiuo metu elektriniai sunkvežimiai sudaro tik kelis procentus parko“, – sako jis. „Tačiau prognozės rodo, kad iki 2030 m. elektriniai sunkvežimiai sudarys 15 % visų sunkvežimių parko. Nuo tada pagreitis sparčiai didės.“
Žvelgdamas toliau, jis mano, kad Kinija yra etalonas. „Kinijoje elektrinių sunkvežimių diegimo rodiklis jau siekia 10 %“, – priduria jis. Kad Europa galėtų visapusiškai pasinaudoti elektrifikacijos teikiama nauda, Maartenas mano, kad vežėjai turi pradėti ruoštis jau dabar, įgyvendindami bandomąsias programas, mokymus ir investuodami į infrastruktūrą. „Pradėkite nuo mažų dalykų, nusipirkite vieną ar du sunkvežimius, apmokykite savo vadybininkus, atnaujinkite maršrutų planavimo programinę įrangą ir kalbėkitės su savo klientais. Svarbiausia kaupti patirtį.“
Sužinokite daugiau apie „Volvo“ elektrinių sunkvežimių gamą čia.
Pašnekovas: Maartenas Alta
Darbas: Dėstytojas - tvari logistika
Bendrovė: Amsterdamo taikomųjų mokslų universitetas
Vieta: Amsterdamas, Nyderlandai
