Trucks
„Mums, islandams, labai svarbu išnaudoti vertingus išteklius. Iš esmės toks yra mūsų darbas“, – sako Margeiras Jonssonas, kol jo „Volvo FH16 650“ artėja prie šiandienos darbo vietos netoli Reikjaneso pusiasalyje esančio didžiausio Kleifarvatno ežero. Išsidėstęs lūžio zonoje tarp dviejų žemynų, Reikjanesas išties unikali vieta, kurioje geoterminė energija, lavos laukai ir kiti vietiniai reiškiniai sukūrė itin geras sąlygas švarios energijos sistemai iš atsinaujinančių šaltinių.
Čia 70-metis Margeiras dirba nuo 1973 m., kai jo gabenimo bendrovė pradėjo bendradarbiauti su geoterminių stočių statymo ir elektros gamybos iš geoterminės energijos bendrove „HS Orka“. 98 proc. visų islandų namų šildomi karštu vandeniu, todėl darbo krūvis pastovus, o bendradarbiavimas nenutrūksta jau 44 metus. Per šį laiką Margeiro bendrovė vykdė viską – gabeno dideles turbinas geoterminėms stotims, vamzdžius ir kitus reikmenis.
„Siekiame padėti apsaugoti Islandijos gamtą, todėl visada su ja elgiamės rūpestingai. Dirbdami „HS Orka“ energetikos projekte, dar labiau priartėjome prie gamtos, o mūsų darbuotojams tai labai patiko. Reikjaneso pusiasalio aplinka įspūdinga, o šiam projektui naudojami maršrutai driekiasi unikaliais kraštovaizdžiais, kuriuose dominuoja įstatymu saugomi lavos laukai“, – besišypsodamas sako Margeiras. Ruošdamasis iškrauti krovinį, jis linktelėdamas rodo į gražų, per šoninį langą matomą kraštovaizdį.
Net ir pagal Islandijos standartus Reikjanesas laikomas karšta zona – beveik jokioje šio Islandijos pietvakarinio pusiasalio vietoje nereikia gilių gręžinių, kad būtų galima pasiekti itin karštą vandenį ar garus. Tačiau vamzdžių tiesimo užduotis, padėsianti išplėsti didžiulę Islandijos geoterminės energijos infrastruktūrą, reikalauja tikslumo, kadangi vamzdžius reikia kloti tiksliai reikiamoje vietoje – kai kuriuos virš žemės, kai kuriuos po žeme. Todėl Margeiras kreipėsi pagalbos į sūnų ir verslo partnerį Joną Gunnarą bei vieną iš savo darbuotojų
„HS Orka“ verslui būtina didelių statinių ir vamzdynų tinklų statyba, o mes padėjome jiems vykdyti statybos darbus. Šioms ypatingoms užduotims vykdyti itin pravertė mūsų „Volvo FH16“ sunkvežimiai, o prireikus kelti sunkius krovinius, svariai prisidėjo mūsų mobilieji kranai“, – prižiūrėdamas iškrovimą aiškina Margeiras.
Jis su kolegomis bendrauja laisvai. Nieko nuostabaus, nes penki iš šešiolikos darbuotojų yra jo šeimos nariai. Iš tiesų šeimos versle dirba net trys kartos: vienas iš vairuotojų yra Margeiro anūkas.
Bendrovėje taip pat dirba du jo sūnūs, o vienas jų – komercinio transporto vairuotojo pažymėjimą gavo sulaukęs vos 18-os (minimalus amžius Islandijoje). Yra buvę atvejų, kai, gavusi pranešimą, jog vaikas vairuoja vieną iš didelių bendrovės sunkvežimių, jį sustabdydavo policija ir prašydavo parodyti pažymėjimą.
„Sunkvežimiai įaugę į mūsų kraują – pavyzdžiui, mano tėvas taip pat buvo vairuotojas, todėl daugiau ar mažiau visos šeimos venomis teka daugiau alyvos, nei kraujo. Mes visi įpratę sunkiai dirbti, todėl vidutinė darbo diena dažnai trunka ilgiau nei dešimt valandų. Tačiau visos dienos yra skirtingos“, – sako Margeiras.
Jis su kolegomis ką tik užbaigė su vamzdžiais susijusią užduotį ir ruošiasi kitai – gabenti jau pagamintą betoninį gaminį. Vos 340 000 gyventojų šalyje valdydamas šešiolika sunkvežimių turinčią gabenimo bendrovę, Margeiras turi imtis visų tipų darbų ir visada būti pasiekiamas. „Jon og Margeir EHF“ žodyne žodžio „ne“ paprasčiausiai nėra. Be „HS Orka“ užsakymų, jie daug užduočių vykdo statybos rangovams, laivybos bendrovėms ir kelių tiesimo įmonėms.
Sunkvežimiai įaugę į mūsų kraują – pavyzdžiui, mano tėvas taip pat buvo vairuotojas, todėl daugiau ar mažiau visos šeimos venomis teka daugiau alyvos nei kraujo.
Kadangi Islandijoje vienas iš pagrindinių užsiėmimų yra žvejyba, o Margeiro gimtasis miestas Grindavikas – tipinis žvejybos miestelis, jie taip pat gabena daug žuvies. Jų galingi kranai su 38 metrų ilgio strėlėmis puikiai tinka didžiuliams komercinės žvejybos tinklams iš sunkokai pasiekiamų transporto priemonių iškrauti.
„Sunkiausios darbo dienos – ne tada, kai dirbame tiesdami vamzdynus ir statydami elektros jėgaines, bet tada, kai tenka dideliais atstumais gabenti žuvį – už 400–500 km nuo pakrovimo uosto“, – pabrėžia Margeiras ir paaiškina, kad oro sąlygos Islandijoje gali būti itin nenuspėjamos. Vien praėjusiais metais penki jo sunkvežimiai keturioms dienoms buvo įstrigę šalies rytinėje dalyje įsikūrusiame Djupuvike, kilus pašėlusiai pūgai. Laimei, dėl geros sunkvežimiuose sumontuotos šaldymo įrangos žuvis nesugedo.
„Visi mūsų vairuotojai turi būti pasiruošę reaguoti į neįprastas aplinkybes ir atidžiai įvertinti skirtingas situacijas. Kantrybė – tai viena iš mums visiems būtinų savybių“, – sako Margeiras, besiruošdamas keliauti namo po dar vienos dešimt valandų trukusios darbo dienos. Neseniai jis atšventė savo 70-ąjį gimtadienį, tačiau dar nėra pasiruošęs išeiti į pensiją, nors vis daugiau atsakomybės už bendrovę perleidžia sūnui Jonui Gunnarui.
„Atėjus laikui, tikriausiai viską perims mano anūkas – taip šeimos versle, kuriuo didžiuojamės, dirbs trys kartos. Tikiuosi, kad jie ir toliau vairuos „Volvo“ sunkvežimius ir išmoks nesakyti „ne“, – sako Margeiras.
Savininkai: Margeiras Jonssonas ir jo sūnus Jonas Gunnaras Margeirssonas.
Personalas: 16 darbuotojų ir 14 vairuotojų.
Istorija: įsteigta 1992 m., tačiau Margeiras sunkvežimius vairuoja nuo 1970 m., o pirmąjį „Volvo F86“ įsigijo 1974 m.
Pagrindiniai klientai: „HS Orka“, žvejybos bendrovės Grindavike, statybos darbų rangovai, kelių tiesimo įmonės, laivybos bendrovės.
Transporto priemonių parkas: 11 „Volvo FH16“ sunkvežimių ir 3 „Scania“ sunkvežimiai.
„Volvo“ sunkvežimiai: keturi iš 11 „Volvo“ yra „Volvo FH16“ su 540–750 AG varikliais. Du iš šių keturių turi kranus.
Pagrindiniai kroviniai: žuvis, statybinės medžiagos, asfaltas, krovininiai konteineriai.