Trucks

Dar neregėtas negabaritinis krovinys: miesto pervežimas šiaurės Švedijoje

| 4,5 min. skaitinys | 4,5 min. skaitinys
Kai dėl kasybos darbų kilo pavojus Kirunos miestui šiaurės Švedijoje, buvo priimtas drastiškas sprendimas: perkelti visą miestą. Specialiųjų krovinių vežėjas Mikaelis Wallneris per daugelį metų savo „Volvo FH“ sunkvežimiais gabeno galybę ypač didelių krovinių, bet pastatų pervežti jam dar nebuvo tekę.
Apsuptas rūko „Volvo FH“ sunkvežimis perveža pastatą šiaurės Švedijos mieste Kirunoje.

„Ne kasdien tenka gabenti tokius brangius krovinius!“ – sušunka Mikaelis Wallneris kaip įmanoma lėčiau važiuodamas savo „Volvo FH“ sunkvežimiu. Ant rudens rūko apsuptos platformos matomas ypač neįprastas krovinys. Dalis 120 metų senumo pastato, kuris naudojamas kaip vietinis muziejus, pervežamas į naują už penkių kilometrų esančią vietą sparčiai augančioje naujojoje Kirunoje. 

Čia, Laplandijos šiaurėje gyvena maždaug 20 000 žmonių. 1900 m. čia buvo iškastas didžiausias pasaulyje geležies rūdos tunelis. Per daugiau kaip šimtmetį šachtininkai iškasė tunelį taip giliai, kad jie tiesiogine prasme susilpnino miesto pamatus. Dėl deformacijos susilpnėjo pastatų struktūra ir atsivėrė didžiuliai įtrūkiai žemėje, kurie kiekvienais metais vis platėja ir keliais metrais priartėja prie miesto.

Buvo bijoma, kad per kitą šimtmetį didelė dalis Kirunos įgrius į žemę.

Todėl Švedijos valstybinė įmonė „Luossavaara-Kiirunavaara AB“ (LKAB), kuriai priklauso šachta, priėmė svarbų sprendimą perkelti paveiktas miesto dalis – namus ir visa kita – maždaug už keturių kilometrų į rytus.

Nors daugelis pastatų buvo nugriauti ir pastatyti naujoje vietoje, istoriniai ir kultūriškai svarbūs pastatai turėjo būti perkelti – atsargiai ir lėtai – sunkvežimiais, priekabomis bei galingais vilkikais, taip pat naudojant tiksliam kėlimui ir pastatymui reikalingą įrangą.

Ypač reikšmingas objektas, saugiai pervežtas į naują vietą tą dieną, yra „Hjalmar Lundbohmsgården” – istorinis pastatas, kuris dabar naudojamas kaip vietinis muziejus. Hjalmaras Lundbohmas buvo pirmasis LKAB vadovas Kirunoje, kuris daug prisidėjo prie miesto kūrimo.

Perkelsime „Hjalmar Lundbohmsgården” trimis dalimis, nes visas namas yra per didelis, kad būtų galima perkelti vienu kartu.

„Iš viso pervešime aštuonis–dešimt namų, – sako Mikaelis Wallneris. – Kai kuriuos iš jų, kaip šį, turime gabenti dalimis. Perkelsime „Hjalmar Lundbohmsgården” trimis dalimis, nes visas pastatas yra per didelis, kad būtų galima perkelti vienu kartu. Pervešime jį už maždaug keturių kilometrų – šiam maršrutui įveikti prireiks maždaug pusdienio.“

Kadangi visi istoriniai pastatai sveria nuo 120 iki 330 tonų, reikia tiksliai apskaičiuoti svorį sunkvežimiuose, kad būtų išlaikyta pusiausvyra. Be fizinių iššūkių, pagrindinis logistinis rūpestis perkeliant pastatus yra laikytis grafiko, kad nebūtų sutrikdytas eismas viešuosiuose keliuose. Keliai, kuriais vežami pastatai, turi būti uždaryti ir griežtai kontroliuojami. 

 

Mikaelis Wallneris teigia, kad keliai buvo gerai parengti didžiajam pervežimui. Statybos bendrovė „PEAB”, kuri bendrai atsakinga už šį konkretų projektą, nutiesė specialiuosius kelius pastatų pervežimui, kurie buvo pastatyti atokesnėse vietose. „Jie taip pat turėjo perkelti stulpus, autobusų stoteles ir kitas kliūtis, kad būtų galima pravažiuoti“, – teigia Mikaelis ir priduria: „Taip pat reikėjo gauti leidimą iš Kirunos savivaldybės, siekiant įsitikinti, kad tiltai ir akvedukai gali išlaikyti tokį didelį svorį.“

Natūralu, kad tokio sudėtingo projekto sėkmė priklauso nuo glaudaus komandinio darbo tarp kelių grupių. Pirmiausia „PEAB” atkasa pamatus, tada subrangovas „Veolia“ hidrauliniais kėlikliais užkelia pastatus ant sijų. Pasak Mikaelio Wallnerio, sunkiausia dalis yra pastatų pakėlimas. „Veolia“ pakelia pastatus nuo žemės pasitelkusi „Volvo“ ratinius krautuvus ir ekskavatorius. Tada kartu su kolega Larsu Almu nukeliame namus nuo sijų. Kaip visada, reikia kuo geriau pasiruošti. Pasiruošimas yra svarbiausia.“

 

40 iš savo 60 metų praleidęs kelyje Mikaelis Wallneris yra labai patyręs vairuotojas. Jis gimė ūkininkų šeimoje ir tiek jo seneliui, tiek tėvui priklausė pervežimo įmonės. Steigdamas savo verslą Mikaelis pasirinko kitokį sektorių nei jo šeima. Jis nusprendė sutelkti dėmesį į specialiųjų krovinių gabenimą – būtent to prireikė atliekant Kirunos užduotį. „Darbas kiekvieną dieną vis kitoks. Man patinka, kai yra iššūkių – štai kada tampa įdomu!“

Mikaelis paprastai dirba su savo kolega Janu. Jie yra vienos komandos nariai maždaug 30 metų ir visiškai pasitiki vienas kitu visais logistikos klausimais. 

„Dirbdamas su Janu jaučiuosi užtikrintai. Svarbu likti ramiam ir nesijaudinti. Sunkiausią darbą atlieka asmuo, kuris dirba šalia sunkvežimio ir prižiūri priekabą – stebi pasvirimą, vairavimą ir lygį. Priekabą prižiūrinčiam asmeniui tenka didesnė atsakomybė nei vairuotojui.“

„Hjalmar Lundbohmsgården” perkeliamas. 30 metrų ilgio pastatas saugiai užkeltas ant „Volvo FH“ priekabos ir Mikaelis važiuoja kaip įmanoma lėčiau. Janas Almas stovi sunkvežimio šone, prižiūri ir užtikrina, kad būtų išlaikyta pusiausvyra. „PEAB” ir „Veolia“darbuotojai užtikrina, kad kelyje nebūtų kliūčių.

Penkių kilometrų ilgio pervežimo maršrutas tęsiasi per Bromsgatano miesto išvažiavimą, paskui sunkvežimis lėtai važiuoja uždarytu pagrindiniu keliu E10. Galutinė kelionės vieta pasiekiama važiuojant siauru vienos juostos keliu prie Lusovaros. Keli susidomėję žiūrovai stebi, kaip istorinis pastatas saugiai nuleidžiamas ant žemės. Netrukus visiškai nepažeistas pastatas bus vėl atidarytas kaip vietinis muziejus. 

Tuo tarpu Mikaelis Wallneris prisimena, kad jis yra pervežęs daugybę didelių objektų, kuriuos labai sudėtinga gabenti, įskaitant lėktuvus ir laivus. Vieninteliai objektai, dar negabenti jo ir Jano sąraše, yra povandeniniai laivai ir sraigtasparniai. „Tačiau bent jau esame dalyvavę perkeliant miestą!“ – sako jis.


Šachta ir perkėlimo projektas
„Luossavaara-Kiirunavaara AB“ (LKAB) išgauna apie 80 procentų geležies rūdos ES. Bendrovėje dirba maždaug 4 000 darbuotojų, o 100 procentų jos akcijų valdo Švedijos valstybė. LKAB yra įsipareigojusi sukurti žaliąją buferinę zoną tarp šachtos ir likusių pastatų pradinėje Kirunos vietovėje. Vykdomas sklandus perkėlimas, esant atviram dialogui su bendruomene ir teikiant finansines kompensacijas paveiktiems asmenims. Iki šiol bendruomenei ir turto savininkams buvo išmokėta apie 650 milijonų eurų. Dar milijardas eurų rezervuota vykdomam projektui.

„M Wallners Specialtransporter AB“
Įkurta: 2001 m.
Savininkas: Mikaelis Wallneris
Darbuotojų skaičius: 10, iš kurių 3 yra apmokyti transporto palydovai
Sunkvežimių skaičius: 8, iš kurių 4 yra „Volvo“ sunkvežimiai.
„Volvo“ sunkvežimių modeliai: 3 „Volvo FH16“, 1 „Volvo FH12“.
Dideli klientai: „Nordschakt“, „NCC och Skanska“.
Kroviniai: visų tipų specialieji kroviniai.