Volvo Trucks

Lietuva

×

Ar kitas jūsų sunkvežimis bus varomas bioSkGD?

| 10 min.
Transporto sektorius pamažu pradeda suvokti, kad bioSkGD yra perspektyvi alternatyva dyzelinui. Ir tai suprantama. Štai keletas priežasčių, kodėl bioSkGD (suskystintos gamtinės dujos) gali būti ateities degalai tolimųjų gabenimų transportui.

Žiedinė ekonomika

Nesunku suprasti, kodėl bioSkGD (dar vadinamos suskystintomis biodujomis arba Bio-LNG) yra perspektyvios. Pirma, jos yra žiedinės ekonomikos dalis, nes gali būti pagamintos iš tokių žaliavų kaip netinkamos maistui grūdų dalys, nuotekos ir buitinės atliekos. Tai reiškia, kad bioSkGD nekonkuruoja su maisto produktais – dėl šios priežasties biodegalai buvo dažnai kritikuojami.

 

Biodujų gamybos procesas yra gana paprastas. Biodujų įrenginyje įvairūs žaliavų šaltiniai dedami į šiltą aplinką be deguonies ir virškinami bakterijų. Per fermentacijos procesą sudėtingos organinių medžiagų molekulės suskaidomos į paprastesnes molekules, tokias kaip alkoholio, CO2 arba metano atsinaujinančiąsias dujas, kurios gali būti naudojamos šilumai ir energijai gaminti.

 

Kai biodujos yra išvalomos arba atitinka  gamtinių dujų kokybę (tokiu atveju jos dažniausiai vadinamos biometanu), jos gali būti suslėgtos į bioSGD (Bio-CNG arba suslėgtos biodujos) arba suskystintos iki bioSkGD (Bio-LNG arba suskystintos biodujos) ir naudojamos transporto priemonėse. BioSkGD yra labai efektyvūs degalai, išskiriantys minimalų CO2 kiekį, kurie taip pat gali būti gaminami vietoje, o tai sumažina išlaidas ir transporto emisijas.

 

Tačiau, nepaisant ekologiškų savybių, bioSkGD buvo sunku įsitvirtinti sunkvežimių pramonėje daugiausia dėl keleto priežasčių.
 

Kaštai: nors biodujos gaminamos iš „atliekų” ir jas santykinai lengva gaminti, jų gamybos sąnaudos vis tiek yra didesnės už dyzelino. Daugeliu atvejų taip yra dėl kaip masto ekonomijos ir paskirstymo kaštų aspektų. Tradiciškai biodujų gamybą prižiūri savivaldybės vietos lygiu. Nebuvo pakankamų apimčių ir paskatų, kad tai būtų tikrai veiksminga, nes pagrindinis tikslas dažniausiai būdavo atliekų tvarkymas.
 

Be to, biodujų jėgainių statyba yra sudėtinga, jai keliama daug reikalavimų, turi būti pakankami organinių atliekų kiekiai, tinkama temperatūra, drėgmės lygis ir atliekų rūšis, tinkama metaną išskiriančioms bakterijoms. Taip pat turi būti pagaminama pakankamai dujų, kad investicijos į įrengimus atsipirktų. BioSkGD pildymo infrastruktūrą, kuri daugelyje šalių yra nenuosekliai vystoma, sunku sukurti dėl sąnaudų, nepakankamų paskatų ir situacijos rinkoje.
 

Kitų alternatyvų atsiradimas: didėjant susidomėjimui elektra varomomis transporto priemonėmis, dalis dėmesio ir investicijų buvo nukreiptos nuo tokių alternatyvų kaip bioSkGD. Pavyzdžiui, kai kurie gamintojai sustabdė investicijas į SkGD ir sutelkė dėmesį į vandenilio kuro elementais arba elektrines transporto priemones.
 

Taigi, ar visa tai reiškia bioSkGD pabaigą?
Vargu. Štai kodėl.


Naujas žvilgsnis į atliekas

Dėl žiedinės ekonomikos augimo pasikeitė požiūris – tai, ką ūkininkai, prekybos centrai ir savivaldybės anksčiau laikė atliekomis, dabar suvokiama kaip ištekliai ir tai didina biodujoms gaminti reikalingų medžiagų pasiūlą. Pernai prekybos centrų tinklas „Lidl“ paskelbė apie bendradarbiavimą su „Gasum“ gaminant biodujas iš „Lidl“ maisto prekių parduotuvėse susidarančių biologinių atliekų, taip pat apie biodujomis varomų sunkvežimių naudojimą prekių pristatymams.
 

Investicijos mažina kainas

Į biodujų gamybą ir paskirstymą įsitraukia daugiau privačių subjektų, o tai didina efektyvumą ir mažina kainas. Pavyzdžiui, pernai privati bendrovė „Biokraft AS“ Norvegijoje atidarė didžiausią pasaulyje suskystintų biodujų gamyklą. O Suomijos ir Šveicarijos biotechnologijų bendrovė „Ductor“ atidarė savo pirmąją komercinio masto organinių trąšų ir biodujų gamyklą Meksikoje. 2020 m. vasario mėn. nauja 70 000 tonų per metus pajėgumo anaerobinio skaidymo gamykla bus atidaryta Taine ir Vire Jungtinėje karalystėje. Visa tai daro biodujas perspektyviu degalų šaltiniu!
 

Sprendimas, tinkamas tolimiesiems gabenimams

Nors pastaraisiais metais elektra varomos transporto priemonės sulaukė daugiau dėmesio už biodujas, kalbant apie tolimuosius pervežimus, bioSkGD tikrai yra pranašesnės. Bakuose galima ne tik gabenti didelius kiekius bioSkGD ir nuvažiuoti reikiamą nuotolį vykdant tolimuosius gabenimus, bet ir pripildyti baką vos per porą minučių. Vairavimo savybės ir patikimumas yra vienodi. Pavyzdžiui, „Volvo FH LNG“ važiuoja taip pat, kaip dyzelinė versija, bet naudojant bioSkGD, CO2 emisija „nuo bako iki rato“ gali sumažėti 100 % (palyginti su dyzelinu).
 

Infrastruktūra taip pat tobulėja - šį mėnesį „Shell“ paskelbė, kad išplės savo SkGD tinklą Vokietijoje iki 35–40 degalinių ir aprūpins jas bioSkGD. Bendrovė taip pat ketina pakeisti savo pačios autocisternų parką SkGD varomomis transporto priemonėmis.
 

Naudoti elektrinius sunkvežimius tolimiems gabenimams išlieka iššūkiiu dėl su dabartinių baterijų technologija galimo nuvažiuoti atstumo, svorio ir santykinai ilgo įkrovimo laiko.  
 

Kitas galimas panaudojimas

Nors suskystinimas yra labiausiai paplitęs biodujų panaudojimas transporte, greitai atsiranda kitų naudojimo būdų. Vienas įdomus tiriamas scenarijus yra biodujų naudojimas gaminant vandenilį, naudojamą kuro elementuose. Tyrėjai netgi išsiaiškino, kaip metaną paversti vandeniliu pačiame kuro elemente per naują katalizatorių. Nors iki buvimo pagrindiniu sprendimu rinkoje dar toli, tokia pažanga yra puikus būdas mažinti vandenilio gamybos sąnaudas ir poveikį aplinkai, kartu pabrėžiant, kad biodujos gali vaidinti didesnį vaidmenį transporte.
 

Taigi, ar jūsų kitas sunkvežimis bus varomas bioSkGD? Nepakankama degalų tiekimo infrastruktūra ir biodujų gamyklos, be abejo, yra didelis iššūkis. O jei gyvenate tokioje pasaulio dalyje, kur biodujų naudojimas nėra skatinamas, tai gali būti brangus pasirinkimas.
 

Tačiau negalima paneigti, kad pasaulis, kuriame gyvename šiandien, reikalauja kiekvieno asmens ir įmonės svarstyti, kaip sumažinti atliekų ir emisijų kiekį. Transportas niekuo nesiskiria. Nors bioSkGD daugeliui vežėjų šiandien gali būti ne pats akivaizdžiausias pasirinkimas, jis toks bus ateityje, kai patobulės technologijos, sumažės kaštai ir augs infrastruktūra. Mano manymu, tai tik laiko klausimas, nes bioSkGD turi visas reikiamas savybes tapti pagrindine alternatyva dyzelinui: mažas emisijas ir didelį degalų potencialą (gebėjimą pakeisti dyzeliną) – t. y. 21 %, gerokai didesnį nei alternatyvių, tokių kaip biodyzelinas (3 %).
 

Norite sužinoti daugiau apie alternatyviuosius degalus ir ar jie tinkami jūsų transporto verslui? Atsisiųskite mano vadovą, kuriame apžvelgiami kelių pagrindinių dyzelino alternatyvų, kurios artimiausiu metu gali padėti jūsų verslui, privalumai ir trūkumai!

Larsas Mårtenssonas

Lars Mårtensson works as Environment and Innovation Director at Volvo Trucks.

Susiję straipsniai