Kaip atnaujinta Eurovinjetės direktyva paveiks sunkvežimių eksploatavimo išlaidas

Keičiasi ES sunkvežimiams taikomos kelių rinkliavos: mokesčiai, ypač dyzeliniams ir dujomis varomiems sunkvežimiams, gerokai išaugs. Naujausios redakcijos Eurovinjetės direktyva pirmiausia bus įgyvendinta Vokietijos kelių rinkliavų sistemoje MAUT. Taigi, kaip MAUT veiks ir kokių veiksmų vežėjai gali imtis emisijai ir sąnaudoms sumažinti? 
 

2022 m. kovo mėn. buvo pakeista sunkvežimių kelių rinkliavą ES reglamentuojanti Eurovinjetės direktyva. Pagal naujas taisykles iki 2030 m. daugelyje pagrindinių Europos greitkelių sunkvežimiams pagal laiką skaičiuojami mokesčiai bus pakeisti mokesčiais, pagrįstais faktiškais nuvažiuotais kilometrais.
 

ES valstybės narės taip pat privalės nustatyti skirtingus kelių rinkliavų tarifus, priklausomai nuo sunkvežimio CO2 emisijos klasės. Sunkvežimio emisijos klasė bus nustatyta naudojant VECTO – ES standartizuotą skaičiavimo priemonę, kuria pagal gamintojo įvestus duomenis galima išmatuoti išmetamą CO2 kiekį. Nuo 2019 m. sausio mėn. visi ES parduodami nauji sunkvežimiai, kurių bendroji masė didesnė nei 3,5 t, privalo turėti VECTO parengtą sertifikuotą išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų deklaraciją.
 

Šią reformą sunkvežimių įmonės Europoje jau pamatė. Vokietija buvo pirmoji šalis, atnaujinusi savo rinkliavų (vok. MAUT) sistemą, o pakeitimai įsigaliojo nuo 2023 m. gruodžio 1 d.
 

„ES tikslas yra ne vien tik suderinti sunkvežimiams taikomas kelių rinkliavas visoje Europoje. Šiais veiksmais siekiama paskatinti krovinių gabenimo įmones pereiti prie ekologiškesnių sunkvežimių, kad būtų lengviau pasiekti būsimus klimato kaitos tikslus. Kad tai būtų pasiekta, labiau aplinkai kenksmingus sunkvežimius bus brangiau eksploatuoti, o tai krovinių gabenimo įmones paskatins perkant rinktis geresnes alternatyvas“, – sako Ylva Dalerstedt, „Volvo Trucks“ tolimųjų gabenimų padalinio vadovė. 

Pagal MAUT sunkvežimių įmonės yra apmokestinamos jau dabar, taigi ši šalis gerai pasirengusi įgyvendinti atnaujintąją ES direktyvą. Pagal šią sistemą jau taikomi mokesčiai už oro taršą, o rinkliavos dydis priklauso nuo atstumo ir yra prižiūrimas vyriausybės. Valstybėms narėms, kurios rinkliavas renka tokiu pat būdu (Lenkijai, Belgijai, Austrijai, Čekijai, Vengrijai, Slovakijai, Slovėnijai ir Bulgarijai), naujų reikalavimų įvedimo terminas yra 2024 m. kovo mėn.
 

Kokias išlaidas patirs sunkvežimių įmonės dėl MAUT atnaujinimo ir kaip tai veiks?

Gerokai padidės rinkliava per Vokietiją važiuojantiems sunkvežimiams. Pavyzdžiui, dyzelinio 4x2 sunkvežimio kilometro kaina išaugs beveik dvigubai – nuo 19 ct iki 34,8 ct. Dujomis varomi sunkvežimiai anksčiau nuo taršos rinkliavų buvo atleisti, tačiau netrukus jiems bus taikomas 33,2 ct mokestis už kilometrą* (nepriklausomai nuo to, ar sunkvežimis naudoja atsinaujinančias biodujas, ar neatsinaujinančias gamtines dujas). Jis yra beveik toks pat kaip ir dyzeliniams sunkvežimiams. Taip yra todėl, kad VECTO skaičiavimas pagrįstas tik per išmetimo vamzdį išmetamu CO2 kiekiu.
 

Tačiau sunkvežimius galima optimaliai pritaikyti, kad jie atitiktų aukštesnės emisijos klasės reikalavimus ir mokesčiai būtų mažesni. Net ir nedideli pritaikymai gali turėti didelę įtaką sąnaudoms, sako Ylva Dalerstedt. „Išmetamųjų teršalų kiekį, apskaičiuotą naudojant VECTO, sumažinus vos 5 %, 4 x 2 dyzelinis sunkvežimis iš 1 klasės pakiltų į 2 klasę. Išmetamųjų teršalų kiekį sumažinus dar 3 %, jis galėtų atitikti 3 klasės reikalavimus. Tai rodo, kad sunkvežimio specifikacijos, kurias rinksitės siekdami sumažinti degalų sąnaudas (ir CO2 emisiją), turės daug įtakos jūsų išlaidoms.“
 

MAUT sistemoje sunkvežimiai skirstomi pagal svorį bei ašių skaičių ir yra penkios emisijos klasės (su atitinkamais mokesčiais už kilometrą), kaip pavaizduota toliau pateiktoje animacijoje.

*Duomenys skaičiuojami sunkvežimiui, kuris sveria daugiau nei 18 tonų ir turi daugiau nei penkias ašis.

Pažymėtina, kad transporto priemonės priskyrimas 2 ir 3 CO2 emisijos klasėms praėjus šešeriems metams nuo jos pirmosios registracijos bus perskaičiuotas (remiantis peržiūros metu galiojančiomis ribinėmis vertėmis).
 

Šitaip ketinama laikytis ES sunkvežimių išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų: iki 2025 m. 6x4 ir 4x2 dyzelinių sunkvežimių CO2 emisiją sumažinti 15 %, palyginti su 2019 m., o iki 2030 m. (nuo 2025 m.) siekti sumažinti dar daugiau. Taip pat taikomos skirtingos CO2 emisijos klasių vertės, kurios kasmet griežtinamos.
 

Kokios sunkvežimio specifikacijos užtikrina geriausią VECTO įvertinimą?

Norint padidinti energijos vartojimo efektyvumą, renkantis sunkvežimio specifikacijas reikia atsižvelgti į keturis pagrindinius veiksnius: aerodinamiką, jėgos agregatus, pasipriešinimą riedėjimui ir svorį.
 

Aerodinaminės savybės gali lemti net trečdalį degalų nuostolių vykdant įprastą tolimųjų gabenimų dyzeliniais sunkvežimiais veiklą. Aerodinaminis pasipriešinimas turėtų sumažėti dėl kabinos formos ir konstrukcijos. Be to, norint pagerinti oro srautą sunkvežimio šonuose ir viršuje, gali būti sumontuoti oro deflektoriai.
 

Labai svarbu pasirinkti tinkamus jėgos agregatus (dyzeliniams sunkvežimiams) ir priedus. Didžiausią įtaką turi variklis, transmisija ir pastovaus greičio palaikymo sistema, kurių efektyvumas padidėjo dėl naujausių technologijų. Turbininiai varikliai šiandien suteikia didesnę galią ir užtikrina didesnį degalų vartojimo efektyvumą, o automatinė pavarų dėžė gali naudoti realiu laiku gaunamus duomenis, kad optimaliai atliktų kiekvieną pavarų perjungimą. Kalvotoje vietovėje degalų galima sutaupyti taip pat naudojant nuspėjamąją važiavimo valdymo sistemą.
 

Pasipriešinimas riedėjimui lemia maždaug 9 % sunkvežimio degalų sąnaudų, o padangos yra pagrindinis šiuos nuostolius mažinantis veiksnys. Optimali tolimųjų gabenimų sunkvežimio padanga turi pasižymėti mažu pasipriešinimu riedėjimui (geriausia – A klasės pagal Europos padangų ženklinimą) ir pagaminta iš gumos mišinio, kuris kuo labiau sumažintų trintį.
 

Galiausiai, išmetamo CO2 kiekį taip pat bus galima sumažinti renkantis lengvos konstrukcijos sunkvežimį. Važiuojant greitkeliu, kur nesusiduriama su nelygaus reljefo problema, galima rinktis lengvesnį važiuoklės rėmą, priekinės ašies pakabą, galinę ašį ir kitus lengvesnius komponentus.
 

Kitas variantas – dabar būtų tinkamas laikas pagalvoti apie nulinės emisijos sunkvežimius, siūlo Ylva Dalerstedt. „Iki 2026 m. sausio 1 d. nulinės emisijos transporto priemonės, tokios kaip elektriniai (akumuliatoriniai) sunkvežimiai ir kuro elementais varomos elektrinės transporto priemonės, bus atleistos nuo anglies CO2 mokesčių, o po to bus įvestas žymiai mažesnis rinkliavos tarifas. Šios transporto priemonės yra pagrindinis pasirinkimas, jei norite sumažinti CO2 pėdsaką ir galbūt bendrąsias nuosavybės sąnaudas ilgalaikėje perspektyvoje.“
 

Kokią įtaką nuvažiuotu atstumu ir išmetamo CO2 kiekiu pagrįsti mokesčiai turės sunkvežimių sektoriui?

Vokietija buvo pirmoji šalis, įvedusi atnaujintąją Eurovinjetės direktyvą, o kitos ES valstybės narės jos pavyzdžiu privalės pasekti 2024–2025 m. 
 

Likęs pasaulis taip pat pradeda domėtis tuo, kas vyksta Europoje, sako Ylva Dalerstedt. „VECTO ypač atidžiai stebi tokios šalys kaip Malaizija ir Kinija, kurios nori sukurti panašią priemonę, skirtą sunkvežimių rinkliavoms apskaičiuoti pagal išmetamo CO2 kiekį.“
 

„Apskritai, tai yra puiki reforma Europai ir visam sunkvežimių sektoriui. Sunkvežimių įmonės bus pirmą kartą skatinamos ieškoti geresnių sprendimų CO2 emisijai sumažinti, o sunkvežimių gamintojams pateikti aiškūs tikslai, kurių reikia siekti, kad tokie sprendimai būtų įgyvendinti. Tai yra būtent tai, ko reikia, kad perėjimas prie nulinės emisijos vyktų sklandžiau.“

Sužinokite daugiau apie skirtingus kelius į ateities sunkvežimius be iškastinio kuro čia arba pasiskaitykite, kokią įtaką VECTO turi sunkvežimių savininkams.