Ar dujiniai sunkvežimiai tinka tarptautiniams pervežimams?

Didėjant susidomėjimui alternatyviaisiais degalais, LNG ir bioLNG yra viena iš perspektyviausių alternatyvų dyzelinui. Bet ar dujos gali užtikrinti tarptautiniams gabenimams reikalingą atstumą ir galią?

LNG ir bioLNG gali iš esmės pakeisti pervežimų keliais verslą, tačiau dujinių sunkvežimių sėkmė priklausys nuo daugelio veiksnių, kuriuos nėra lengva nuspėti. Dujos yra reali alternatyva dyzelinui, nes jas galima efektyviai naudoti slėginio vidaus degimo varikliuose.

Dujomis varomų sunkvežimių našumas yra toks pats, kaip ir jų dyzelinių analogų. Šiuo metu į dujines sunkiasvores transporto priemonesmontuojami iki 500 AG varikliai, o sunkvežimis gali nuvažiuoti iki 1 000 km, todėl jie puikiai tinka tarptautiniams pervežimams.

Didžiausias skirtumas yra jų poveikis klimatui. Naudojant LNG, išmetamo CO₂ kiekis nuo „bako iki rato“ yra maždaug 15–20 % mažesnis, palyginti su dyzelinu, o naudojant bioLNG (ir HVO) emisijos kiekis yra praktiškai nulinis.

Ar dujos gali padėti dekarbonizuoti tarptautinių gabenimų sektorių?

LNG degalinių skaičius sparčiai auga ir 2025 m. vasarį jų skaičius Europoje pasiekė 780 (2019 m. jų buvo vos 200). Pastaraisiais metais keli sunkvežimių gamintojai sukūrė ir pristatė dujinius sunkvežimių modelius su galingesniais varikliais, kurie tinka tolimųjų gabenimų užduotims.

Kai kuriems vežėjams esančio LNG degalų papildymo tinklo jau pakanka, kad dujiniai sunkvežimiai galėtų pakeisti įprastus dyzelinius. Dėl to gerokai sumažėja jų veikloje išmetamo CO₂ kiekis.

Ilgainiui, didėjant bioLNG gamybai, bus galima palaipsniui pasiekti nulinį emisijos lygį. Taip yra todėl, kad dujomis varomi sunkvežimiai gali važiuoti tiek su LNG, tiek su bioLNG arba netgi su jų mišiniu, be to, abi dujų rūšys gali būti naudojamos tose pačiose degalinėse.

Ar dujos yra perspektyvus ilgalaikis sprendimas?

Esu įsitikinęs, kad pasiekėme momentą, kai LNG yra perspektyvūs alternatyvieji degalai visoje Europoje. Jie taip pat taps vis perspektyvesniais degalais Kinijoje ir Indijoje. Žinoma, turime nepamiršti, kad skirtingose ​​šalyse eksploatacijos sąlygos irgi skiriasi. Tai, kas gali būti tinkamiausi alternatyvieji degalai Šiaurės šalyse, gali netikti Vokietijoje arba atvirkščiai. Žinoma, daug kas priklauso nuo kainų ir valstybių investicijų į tolesnę LNG infrastruktūros plėtrą.
 

Tačiau dėl vieno dalyko galime būti tikri. Europos Sąjungai ir kitoms pasaulinėms organizacijoms nustatant griežtus CO₂ emisijos tikslus, dyzelinės transporto priemonės yra ribojamos vis griežčiau ES miestuose ir ne tik. Nors šie draudimai dar netaikomi sunkvežimiams ir autobusams, jie gali būti įtraukti į teisės aktus, kuriais siekiama sumažinti emisijas iki 2030 m.

Daugelis vežėjų turės atrasti alternatyvą dyzelinui, o dujos šiuo metu yra geriausias pasirinkimas.