Kaip elektriniai sunkvežimiai jau gali patenkinti daugelį šiandieninių transporto poreikių

Atsižvelgdami į dabartinį elektrinių sunkvežimių nuvažiuojamą atstumą, daugelis juos greitai atmeta kaip perspektyvų pasirinkimą tolimesniems pervežimams. Ir vis dėlto, maždaug 45 procentai šiandien Europoje gabenamų prekių nuvažiuoja mažesnius atstumus nei šie sunkvežimiai gali nuvažiuoti, o tai rodo, kad elektriniai sunkvežimiai gali daug daugiau, nei žmonės įsivaizduoja.  

Iš pažiūros nesunku suprasti, kodėl žmonės gali skeptiškai vertinti elektrinių sunkvežimių naudojimą važiuoti dideliais atstumais. Jei sunkvežimis įveikia iki 600 km per dieną, savaime suprantama, kad jo negalima pakeisti transporto priemone, kurios maksimalus nuvažiuojamas atstumas yra 300 km. Tačiau atidžiau pažvelgus į šiandienos logistikos tinklus matyti, kad iš tiesų jau yra daug galimybių naudoti elektrinius sunkvežimius tolimesnėms užduotims naudojant dabartines technologijas.

Kodėl elektrinio sunkvežimio rida gali būti ilgesnė, nei manote

Remiantis Eurostato statistika, maždaug 45 procentai visų prekių, vežamų keliais Europoje, keliauja mažiau nei 300 km. Tai leidžia suprasti, kad naudojant išmanų maršruto planavimą ir tvarkaraštį, didžiąją dalį šių krovinių galima gabenti elektriniais sunkvežimiais. Naujausi „Volvo Trucks“ tyrimai taip pat parodė, kad 45 procentai Europoje naudojamų sunkvežimių kasdien įveikia mažesnius nei 350 km atstumus. Tarptautiniu mastu 33 procentai sunkvežimių kasdien nuvažiuoja 500 km ar mažesnį atstumą.
 

„Didžiąją vidutinio nuotolio transportavimo užduočių dalį jau šiandien galima atlikti elektriniais sunkvežimiais“, – sako Andersas Grauersas, Chalmerso technologijos universiteto hibridinių ir elektrinių transporto priemonių sistemų docentas. „Būtiniausias tolimųjų gabenimų transportas dar nėra pasiruošęs, labiausiai dėl to, nes trūksta viešosios įkrovimo infrastruktūros, baterijų talpa ir įkrovimo galia yra vis dar ir šiek tiek per maža. Tačiau neabejoju, kad ateityje pamatysime elektrinius tolimųjų reisų sunkvežimius, nes jie bus ekonomiškiausias sprendimas. Taip yra todėl, kad elektra yra daug pigesnė nei dyzelinas.“

Suplanuokite savo įkrovimą ir padidinkite transporto priemonės įveikiamą atstumą

Norint padidinti elektrinio sunkvežimio nuvažiuojamą atstumą ir viršyti 300 km ribą, svarbiausia numatyti įkrovimo galimybes. Strategiškoje vietoje įrengta įkrovimo stotelė – leidžia sunkvežimiui įsikrauti, kai transporto priemonė vis tiek turės sustoti – ir gali padidinti  sunkvežimio nuvažiuojamą atstumą.
 

„Europoje vairuotojai pagal įstatymą privalo sustoti pertraukai ne ilgiau kaip po keturių su puse valandos, o dažniausiai pertrauka būna po 3–4 valandų. Kadangi per šį laiką įveikiamas atstumas bus mažesnis nei 300 km, jei vairuotojo pertraukos metu rasite būdą įkrauti sunkvežimį, tai tikrai efektyvus būdas padidinti sunkvežimio nuvažiuojamą atstumą neprailginant pamainos“, – sako Henrikas Engdahlas, „Volvo Trucks“ verslo plėtros direktorius.
 

Iš pradžių tinkamiausios užduotys ilgo nuotolio elektriniams sunkvežimiams yra tos, kai važiuojama vienodais maršrutais kasdien, nes sunkvežimiai gali sustoti tose pačiose vietose. Pavyzdžiui, turėdama dvi strategiškai išdėstytas įkrovimo stotis, „DHL Freight“ šiuo metu naudoja elektra varomus sunkvežimius prekėms gabenti tarp Geteborgo ir Jonšiopingo (Švedija) – 150 km atstumu. Jie naudoja junginius iki 60 tonų ir įveikia 450 km per dieną.
 

Taip pat Švedijoje nauja viešoji sunkiųjų sunkvežimių įkrovimo stotelė, pastatyta „Volvo Trucks“ atstovybėje Helsingborge, leis elektriniams sunkvežimiams atlikti du reisus pirmyn ir atgal tarp Geteborgo ir Malmės miestų – atstumas 270 km. Siūlomu maršrutu visiškai įkrautas sunkvežimis gali nuvažiuoti iš Geteborgo uosto į Malmę, palikti priekabą ir liks pakankamai energijos, kad nuvažiuotų iki įkrovimo stoties Helsingborge (į šiaurę nuo Malmės ir grįžtant į Geteborgą). Tada jį įkrauti reikės 90 minučių, kol galės grįžti į Geteborgą, o tai sutampa su vairuotojo pertrauka, . Visa tai, įskaitant vairuotojo pertrauką, gali būti atlikta per aštuonių valandų darbo dieną, kol antrasis vairuotojas perima transporto priemonę ir tą pačią dieną atlieka dar vieną kelionę pirmyn ir atgal.
 

„Sunkvežimis, kurį reikia įkrauti per naktį, galės veikti tik 120 km spinduliu nuo savo bazės, kad būtų galima saugiai grįžti, kol baterija išsikraus“, – aiškina Henrikas. „Tačiau turint prieigą tik prie vienos papildomos įkrovimo stotelės galima žymiai padidinti jūsų veiklos teritoriją ir važiuoti dar toliau.“

Daugiau įkrovimo stotelių, daugiau galimybių

Daugelyje šalių jau yra investuojama, kad būtų užtikrinta sparti viešųjų įkrovimo stotelių plėtra elektriniams sunkvežimiams. Pavyzdžiui, Vokietijoje pagal HoLa projektą keturiose vietose A2 greitkelyje tarp Berlyno ir Rūro regiono bus pastatytos naujos  įkrovimo stotelės sunkvežimiams.
 

Švedijoje vyriausybė finansuoja  daugiau nei 100 įkrovimo stotelių statybą sunkvežimiams ir jos turi būti baigtos iki 2023 m. Kai planuojamas tinklas bus baigtas, elektriniai sunkvežimiai galės dirbti visoje šalyje.
 

Ilgalaikėje perspektyvoje „Volvo Trucks“ taip pat priklauso dalis bendros įmonės, kuri planuoja įrengti ir eksploatuoti mažiausiai 1700 įkrovimo stočių šalia greitkelių ir logistikos centrų visoje Europoje. Surinkusi ir išanalizavusi GPS koordinates iš maždaug 400 000 visoje Europoje veikiančių sunkvežimių, ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacija) nustatė daugiau nei 40 000 vietų, tinkamų įkrovimo stotims, kurios palaikytų visos ES tinklo kūrimą.
 

Atidarius kiekvieną naują įkrovimo stotį eksponentiškai augs ir jau eksploatuojamų elektrinių sunkvežimių naudojimo galimybės. Tikimasi, kad ateinančiais metais baterijų talpa ir transporto priemonių nuvažiuojamas atstumas taip pat padidės, tačiau net ir naudojant šiandien turimas technologijas šalyse, kuriose investuojama į viešąją įkrovimo infrastruktūrą, potencialas yra daug didesnis, nei daugelis įsivaizduoja.
 

„Skaičiuojant kainą už kilometrą yra pigiau įkrauti elektrinį sunkvežimį nei pirkti degalus“, – sako Andersas Grauersas. „Bendruoju atveju elektros kaina tesudaro apie ketvirtadalį dyzelino kainos. Taigi net jei elektra pabrangtų dvigubai, ji vis tiek būtų pigesnė nei dyzelinas. Tai reiškia, kad elektrinis sunkvežimis yra tuo pelningesnis, kuo daugiau jis nuvažiuoja, todėl turėtumėte pradėti elektrifikuoti sunkvežimius, kurie važiuoja kasdien.“

Žiūrėkite visą interviu