Trucks
Trucks
Šiandien galima išgirsti nemažai interpretacijų apie elektra varomus sunkvežimius, o ypač apie baterijas ir jų poveikį aplinkai. Čia svarbu atskirti faktus nuo mitų, kad būtų galima priimti pamatuotus sprendimus dėl investicijų į tvarias transporto priemones.
Tvarus transporto sektoriaus transformavimas, siekiant atitikti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos reikalavimus, yra nemažas iššūkis ir per ateinantį dešimtmetį reikės tiek valstybinių institucijų sprendimų, tiek reglamentų. Šiuo metu transporto elektrifikavimo mastas ir nulinės emisijos sunkvežimių pasiūla auga.
Baterijos yra svarbi transformacijos proceso dalis dekarbonizacijos kryptimi, taigi pažvelkime giliau į tai, kas gi yra baterijos, iš ko sudaryti baterijų blokai ir kiek jie yra tvarūs?
Įdomūs faktai
Elektromobiliai bei elektrosunkvežiai yra varomi baterijose sukaupta elektros energija ir BEV (Battery-electric vehicles) technologija nėra naujiena. Tokių transporto priemonių varymui nėra naudojami mums įprasti 12V švino rūgštiniai, AGM ar geliniai akumuliatoriai, kuriuos galime pamatyti spustelėjus rimtesniam šaltukui jungdami prie donoro ar jump starterio. „Volvo Trucks“ BEV sunkvežimiuose yra naudojamos 600V baterijos, ir tikslingiau jas vadinti ne akumuliatoriais, o baterijų blokais ar traukos baterijomis.
Vienas sunkvežimio baterijų blokas sveria apie 500 kg, jo viduje yra 6 moduliai, sudaryti iš ličio jonų celių. Viename bloke gali būti sujungta net iki 4 500 celių, kurias kontroliuoja valdymo sistema.
Kiekvieno baterijų bloko talpa siekia apie 90 kWh, taigi lygiagrečiai sujungus 6 baterijų blokus, bendras energijos kiekis traukos baterijose sudarys 540 kWh. Jos užteks 44 t bendrosios junginio masės „Volvo FH Electric“ su viena įkrova įveikti 300 km atstumą, o papildomai įkrovus greitojo įkrovimo stotelėje vairuotojo pertraukos metu – apie 500 km per dieną.
7 mitai apie elektrinių sunkvežimių baterijas:
Elektrinio sunkvežimio poveikis klimatui yra itin mažas jo eksploatacijos metu, bet šiek tiek didesnis jį gaminant. Taip yra todėl, kad gamybos procesams reikia daugiau energijos nei gaminant sunkvežimį su vidaus degimo varikliu. Elektrinio sunkvežimio baterijas įkraunant iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta elektra, nuvažiavus vos 100 tūkst. km jo poveikis klimatui jau bus mažesnis nei dyzelinio sunkvežimio. Tokia rida dažnai pasiekiama greičiau nei per vienerius metus.
Štai kodėl svarbu sunkvežimį vertinti viso jo gyvavimo ciklo atžvilgiu, kuris apima poveikį aplinkai per visą transporto priemonės gyvavimo laiką, o ne tik gamybos etape. Be to, vis daugiau investuojama į baterijų gamybą naudojant 100% atsinaujinančią energiją. Taip pat siekiama efektyvinti tiekimo grandines, baterijų surinkimo bei gamybos procesus.
Elektrinės transporto priemonės nauda klimatui priklauso nuo žaliosios elektros energijos pasiūlos. Šalyse, kuriose nėra galimybės naudoti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą, apčiuopiamos naudos klimatui nebus. Iš kitos pusės, svarbu atsižvelgti ir į kitus veiksnius: nulinę emisiją, mažesnį triukšmo lygį, patogesnę ir saugesnę darbo vietą vairuotojui, geresnę oro kokybę bei galimybę pristatyti krovinius į nulinės emisijos zonas.
Žaliosios energijos pasiūla visame pasaulyje didėja. Lyginant su 2019-ais, 2020 m. atsinaujinančių energijos šaltinių dalis ES padidėjo nuo 34% iki 37%, o pasaulinė atsinaujinančių energijos šaltinių dalis – nuo 27% iki 29%. 2021 m. atsinaujinančių elektros energijos šaltinių augimas visame pasaulyje buvo spartesnis nei kada nors anksčiau. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, iki 2026 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarys beveik 95 % pasaulinės energijos pajėgumo padidėjimo.
Abu variantai šiandien yra galimi, o sprendimų skaičius ir investicijų apimtys šioje srityje didėja kartu su baterijų talpa. Pasaulyje priimami nauji įstatymai, įskaitant Baterijų direktyvą Europoje, kurioje nustatomos gamintojų atsakomybės už pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Kai baterijos talpa pasiekia tam tikrą ribą, elektrinį sunkvežimį galima naudoti trumpesniuose maršrutuose ar gabenti lengvesnius krovinius.
Kai baterija degraduoja ir tampa nebetinkama naudoti sunkvežimyje, yra keletas variantų. Ją galima renovuoti gamykloje ir ji atitiks naujos baterijos parametrus. Kitas būdas – jas atnaujinti arba panaudoti kaip energijos kaupiklius gyvenamosios paskirties patalpoms ar pramoninėms reikmėms. Perdirbimas bus paskutinis etapas siekiant panaudoti vertingas baterijose esančias medžiagas.
Elektrinių sunkvežimių su baterijomis ir elektrinių transporto priemonių su vandenilio kuro elementais (FCEV) technologijos papildo viena kitą ir abi bus reikalingos dekarbonizacijos iššūkiams įveikti. Tinkamiausi sprendimai priklausys nuo transporto rūšies, klientų poreikių ir infrastruktūros.
Daug energijos sąnaudų reikalaujantiems tolimiesiems gabenimams ar itin sunkių krovinių gabenimui elektriniai sunkvežimiai su vandenilio kuro elementais taps našumo ir tvarumo poreikį atitinkančia alternatyva. Tačiau FCEV sunkvežimių pasiūla yra itin ribota ir čia daugiau vertiname ilgalaikę perspektyvą. Tuo tarpu BEV jau dabar yra pakankamai konkurencingi ir vos po kelerių metų gali būti pelningesni nei dyzeliniai.
Baterijų talpa yra svarbus su BEV nuvažiuojamu atstumu susijęs veiksnys. Nuolat tobulinant baterijas ir plečiantis įkrovimo stotelių skaičiui bei infrastruktūrai, didžioji dalis krovinių pervežimų Europoje jau dabar gali būti vykdomi elektriniais sunkvežimiais. Dėl klimato apsaugos tikslų ir kitų svarbių priežasčių nevertėtų ilgai atidėlioti investicijų į aplinką tausojančius sunkvežimius.
Poveikis yra mažesnis, nei galima pagalvoti. Kai kuriuose sunkvežimiuose yra funkcijų, padedančių išlaikyti optimalią baterijų temperatūrą (+25C) darbo dienos pradžioje. Pavyzdžiui, esant -10C aplinkos temperatūrai, „Volvo“ sunkvežimio nuvažiuojamas atstumas sumažėja maždaug 3%. Temperatūrai nukritus iki –20C, atstumas sumažėja apie 10%. Svarbu atsižvelgti į tai, kad nepriklausomai nuo jėgos agregato tipo, energijos sąnaudos didėja dėl poreikio šildyti kabiną šaltu oru, o tai sąlygoja įveikiamą atstumą.
Gamintojai turi rimtą pagrindą nerimauti dėl daugelio metalų pasiūlos. Tikimasi, kad trumpuoju laikotarpiu tai nesukels problemų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje reikės ieškoti alternatyvių metalų, mažinti jų kiekio poreikį bei didinti perdirbtų medžiagų pakartotinį naudojimą.
Baterijų gamybai naudojamos įvairios žaliavos ir daugelis jų išgaunamos kasyklose. Vienas svarbus komponentas, dažnai naudojamas ličio jonų akumuliatoriuose, yra kobaltas. Šios medžiagos išgavimas per pastaruosius kelerius metų sukėlė diskusijų dėl darbo ir žmogaus teisių pažeidimų Kongo Demokratinėje Respublikoje bei kitose šalyse, apie kuriuos pranešė „Amnesty International“. Automobilių pramonė bendradarbiauja kelerius metus, siekdama, kad būtų užtikrintas atsekamumas tiekimo grandinėje ir kad tiekėjai gerbtų žmogaus teises, aplinką bei laikytųsi verslo etikos.
Daug kompanijų sau kelia ambicingus tikslus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kad atitiktų Paryžiaus susitarimo reikalavimus. Elektriniai sunkvežimiai su baterijomis yra viena iš priemonių šiems tikslams pasiekti.
Čia galite sužinoti daugiau apie baterijas ir elektrinius sunkvežimius, taip pat apskaičiuoti visą savo sunkvežimio ekologinį pėdsaką.
