Trucks
Trucks
Ateinančiais metais tikimasi, kad viešųjų įkrovimo stotelių, pritaikytų sunkvežimiams, skaičius sparčiai augs. Kartu su didesne įkrovimo galia tai leis vis daugiau vežėjų visame pasaulyje pereiti prie elektros.
Iki šiol viešųjų įkrovimo stotelių trūkumas lėmė, kad vežėjai dažniausiai rinkosi įkrauti elektrinius sunkvežimius savo transporto bazėse naktimis. Dėl riboto nuvažiuojamo atstumo tai dar labiau sumažino elektrinio transporto galimybes.
Tačiau situacija jau pradeda keistis. Šiandien Europos regionai, tokie kaip Skandinavija, Vidurio Europa ir Beniliuksas, sėkmingai plečia įkrovimo tinklus, kurie leis naudoti elektrinius sunkvežimius pagrindiniuose keliuose ir greitkeliuose. Ir, pasak daktaro Patricko Plötzo, pramonės tendencijos rodo, kad ši plėtra tęsis.
„Vieša elektrinių sunkvežimių įkrovimo infrastruktūra šiuo metu sparčiai vystosi“, – sako Dr. Patrick Plötz, verslo skyriaus Energijos ekonomikos koordinatorius, Fraunhoferio sistemų ir inovacijų tyrimų institutas ISI Karlsrūhėje, Vokietijoje.
„Keli transporto pramonės atstovai visoje Europoje stato viešąsias įkrovimo stoteles. Tai dar nėra pakankamai platus tinklas, tačiau matome labai sparčią plėtrą ir netrukus pamatysime, kad viešosios įkrovimo stotelės bus atidaromos kiekvieną savaitę.
Vieša elektrinių sunkvežimių įkrovimo infrastruktūra sparčiai plečiasi... netrukus matysime įkrovimo stotelių atidarymus kiekvieną savaitę.
Dr. Patrickas Plötzas daugiau nei dešimtmetį tyrinėjo transporto elektrifikaciją ir dalyvauja daugelyje mokslinių tyrimų projektų (įskaitant HoLa projektą, kurio tikslas yra įrengti keturias įkrovimo megavatine galios stoteles A2 greitkelyje tarp Berlyno ir Rūro regiono).
Jis taip pat prisidėjo prie reikalingos viešosios elektrinių sunkvežimių įkrovimo infrastruktūros modeliavimo Vokietijoje ir Europoje. Jis mano, kad nauji vyriausybių reglamentai kartu su išaugusiomis viešojo ir privataus sektoriaus investicijomis per ateinančius kelerius metus paspartins viešųjų įkrovimo tinklų plėtrą.
„Matome daug aktyvumo iš valstybių, pavyzdžiui, priimtas ES alternatyvių degalų infrastruktūros reglamentas. Tačiau matome , kad plečiasi ir pati pramonė, pavyzdžiui, kai kurios naftos bendrovės supranta, kad negalės parduoti dyzelino amžinai, todėl investuoja į sunkvežimių įkrovimą.
„Taip pat įkurta bendra trijų didelių sunkvežimių gamintojų Europoje įmonė, kuri planuoja iki 2027 m. pastatyti 1 700 įkrovimo taškų. Visos šios iniciatyvos sukuria stiprų siekį išplėsti viešąjį įkrovimo tinklą“.
Pagal naujus ES reglamentus, valstybės narės iki 2030 m. visoje Europoje turi pastatyti iki 3000 viešųjų įkrovimo stotelių, skirtų tik sunkvežimiams.
Didžiausias pastaruoju metu priimtas reglamentas yra ES alternatyvių degalų infrastruktūros reglamentas (ADIR), kuris apima įvairius degalus ir transporto rūšis.
Pagal šį reglamentą nurodoma, kad sunkiasvorių transporto priemonių įkrovimo stotelės būtų įrengtos kas 60 km pagrindiniame TEN-T tinkle ir kas 100 km visame TEN-T tinkle iki 2030 m. (Transeuropinis transporto tinklas (TEN-T) apima svarbiausias transporto jungtis tarp didžiųjų ES miestų ir ekonomikos centrų).
„Norint pasiekti šiuos tikslus, Europos valstybės narės iki 2030 m. visoje Europoje turi pastatyti apie 3 000 viešųjų įkrovimo stotelių, skirtų tik sunkvežimiams, kurių bendra įkrovimo galia būtų bent aštuoni gigavatai“, – sako Patrickas. „Tai labai ambicinga, bet manau, kad įmanoma. Tikiuosi, kad dauguma valstybių narių bent jau priartės prie šių tikslų, o kai kurios šalys net juos viršys.
Daug pokyčių vyksta ir kitoje Atlanto pusėje, nes Bideno administracija pristatė Nacionalinę nulinės emisijos krovinių vežimo koridoriaus strategiją, kuria siekiama sukurti nulinės emisijos krovinių vežimo tinklą iki 2040 m. Viešieji krovininio transporto įkrovimo tinklai yra pagrindinė šios strategijos dalis.
Kita svarbi iniciatyva – neseniai susikūrusi koalicija Powering America's Commercial Transportation (PACT) , kuri vienija pirmaujančias transporto ir energetikos įmones, kad padėtų plėsti įkrovimo infrastruktūrą vidutinėms ir sunkiasvorėms transporto priemonėms visoje Amerikoje.
Šiandien sunkvežimių įkrovimo standartas yra kombinuotos įkrovimo sistemos (CCS), kurios paprastai siūlo 50–400 kW galią.
Tačiau megavatinės įkrovimo sistemos (MCS) gali pasiekti apie 1 000 kW galią, o to pakanka, kad su 30–45 minučių įkrova tolimųjų reisų elektrinis sunkvežimis nuvažiuotų dar 300–400 km.
„MCS“ gerokai sutrumpina įkrovimo laiką ir padidina veiklų skaičių, kuriose gali būti naudojamas elektrinis sunkvežimis, todėl daugiau vežėjų bus lengviau pereiti prie elektros.
Taigi, kada pamatysime „MCS“ įkrovimą? Technologijos veikimas jau buvo įrodytas demonstracinėse stotelėse ir bandymuose. Paskutinė likusi kliūtis prieš komercializaciją yra pabaigti rengti techninius standartus, o tai turėtų įvykti 2024 m. pabaigoje - 2025 m. pradžioje. Daktaras Patrickas Plötzas tikisi, kad netrukus bus atidarytos ir pirmosios viešosios „MCS“ viešosios įkrovimo stotelės.
„Manau, kad per ateinančius penkerius metus pamatysime įkrovimo stoteles su „CCS“ ir „MCS“ įkrovimo deriniu. Iš pradžių tai daugiausia bus „CCS“ įkrovimo stotelės, nes jos yra lengviau prieinamos ir greičiau įdiegiamos, o „MCS“ įkrovimo taškai bus palaipsniui įtraukti į sistemą.
Nors megavatinis įkrovimas beveik neabejotinai darys įtaką daug energijos sąnaudų reikalaujančiam transportui, daugeliui vežėjų jau dabar pasiekiamas „CCS“ įkrovimo tinklas turėtų būti pakankamas.
„Ne kiekvienam elektriniam sunkvežimiui reikės megavatinio įkrovimo“, – aiškina Patrickas. „Pažvelgus į daugelio transporto priemonių kasdien nuvažiuojamus atstumus, daugumai nereikia daugiau nei 350 kW. Darant prielaidą, kad įkrovimas vyksta per vairuotojų privalomas 45 minučių pertraukas kas 4,5 valandos, didesnės įkrovimo galios reikia tik tolimųjų reisų elektriniams sunkvežimiams. Jei sunkvežimis nuvažiuoja 400 km, (iš esmės tiek, kiek galite įveikti per 4,5 valandos), jam pakaks maždaug 750 kW pilnai įkrovai.