Virš druskos lygumą supančių kalnų viršūnių pasirodo pirmieji rytmečio saulės spinduliai. Beribėse platybėse sustiprėja vėjas, gaivus šaltas oras gelia skruostus. Naujai atvykusieji dėl reto oro junta nestiprų galvos skausmą.
„Čia „Volvo“ sunkvežimius pradėjau vairuoti būdamas 14-os, kitų gamintojų sunkvežimių niekada nevairavau“, – sako Dario Machaca Colque'as, lipdamas į savo sunkvežimio „Volvo FH16“, pastatyto prie jo namų nedideliame miestelyje Colchani, kabiną.
Ujūnio druskožemis, „Salar de Uyuni“ arba „Salar de Tunupa“ – taip ją vadina vietiniai indėnai – yra Potosi provincijoje, vakarinėje Bolivijos dalyje. Didžiausios pasaulyje druskos lygumos plotas prilygta Los Andželo plotui, lygumą sudaro 10 583 kvadratiniai kilometrai tankiai susigulėjusios druskos.
Šiandien Dario pasikraus ir veš druską, kuri yra kasama druskos lygumoje. Prieš išvykdamas jis paima šiandien jam padėsiančius krovikus. Jų laukia sunkios darbo dienos. Į puspriekabę bus pakrautos 25 tonos druskos – tai atliekama rankomis, naudojant paprasčiausius kastuvus. Todėl Dario neužmiršta paimti priešpiečių ir gėrimų krovikams.
„Tai Edgaras ir jo brolis Ivanas, jie taip pat iš šio miestelio. Čia visi visus pažįsta.“ – sako Dario abiem krovikams ateinant.
Edgar ir Ivan įlipa į puspriekabę, kurioje jau sėdi jų tėvas Paulino, jis taip pat yra krovikas.
Po kas antros kelionės per druskos lygumą sunkvežimius gerai nuplauname vandeniu. Tuomet juos apipurškiame alyva ir tirštu tepalu, kad apsaugotume kitų kelionių metu.
Prieš 40 000 metų visoje šioje teritorijoje tyvuliavo priešistorinis ežeras. Kai vanduo nuseko, susiformavo druskos lyguma. Po važiuojančio sunkvežimio ratais traška druska, ir didžiulėje plynaukštėje lieka aštuonkampės formos pėdsakai. Visos kelio žymės pranyksta baltoje tuštumoje, Dario orientuojasi pagal tolumoje stūksančius kalnus. Jo žinios apie vietovę – išskirtinės.
„Paviršių iš tikrųjų sudaro du suspaustos druskos sluoksniai – viršutinis ir apatinis. Tarp jų yra dumblo sluoksnis. Važiuoti druskožemiu nepavojinga, tačiau jei išklysite iš įprasto maršruto, galite patekti į bėdą. Kai kuriose vietose paviršius yra silpnesnis ir sunkvežimis gali giliai įklimpti į druską.“
Saulė perkopia horizontą, spinduliai atsispindi nuo balto paviršiaus, todėl užsidėti akinius nuo saulės tampa tiesiog būtina. Dario įdiržusios rankos ir raukšlės akių kampučiuose liudija apie gyvenimą, praleistą sunkiai dirbant ir nuolat kovojant su negailestinga šviesa. Druskos lyguma yra Dario darbo vieta daugiau kaip 30 metų.
„Tačiau čia gyvenantys žmonės yra stiprūs ir sveiki. Druska padeda apsisaugoti nuo artrito ir sąnarių skausmų,“ – šypsodamasis aiškina Dario.
Metams bėgant Dario pakeitė kelis „Volvo“ sunkvežimius. Šiandien jam priklauso du 2006-ais pagaminti 610 AG „Volvo FH16“ sunkvežimiai. Sunkvežimius iš Europos užsisakė ir atsivežė jis pats. Ant Dario sunkvežimio vis dar matyti ankstesnio savininko – Vokietijos logistikos bendrovės DFDS – lipdukai.
„Kitais metais planuoju įsigyti dar vieną 2008 m. „Volvo“ sunkvežimį. Jį atsivešiu iš Švedijos.“
Dario ir kiti 23 vairuotojai yra „Liepos 11-osios kooperatyvo“ nariai. Jie atlieka vietinių ir tarptautinių gabenimų užduotis į šią sritį ir iš jos. Druskos lygumą supantys keliai yra prasti, o atstumai dideli. Todėl druskos lyguma naudojama kaip koridorius į Oruro provinciją šiaurėje, Kočabambos provinciją šiaurės rytuose ir kaimyninę Čilę vakaruose
Vairuotojai turi nuosavus sunkvežimius, tačiau būdami kooperatyvo nariais, juos kartu administruoja. Išlaidas ir pelną nariai pasidalija.
Vairuoti „Volvo“ sunkvežimius Dario ir jo kolegoms yra akivaizdus pasirinkimas – 20 iš 23 kooperatyvo transporto priemonių yra „Volvo“ sunkvežimiai.
„Žiemą čia būna itin šalta, todėl kai kurių kitų sunkvežimių paprasčiausiai nepavyksta paleisti. Druskos lygumą supantys keliai yra labai prastos būklės. Kiti sunkvežimiai tiesiog subyra ar jų varikliai nustoja sklandžiai veikti. „Volvo“ sunkvežimiams taip nenutinka. Jie yra patvarūs ir gali atlaikyti šias sunkias sąlygas.“
Kadangi druska spartina koroziją, sunkvežimius tenka kruopščiai prižiūrėti. Dario paaiškina, kaip tai daroma:
„Po kas antros kelionės per druskos lygumą sunkvežimius gerai nuplauname vandeniu. Tuomet juos apipurškiame alyva ir tirštu tepalu, kad apsaugotume kitų kelionių metu.“
Ujūnio druskožemyje kasmet iškasama apie 25 000 tonų druskos. Iškasti ją paprasta, tačiau tai reikalauja daug darbo. Druska yra drėgna, todėl ją prieš pakraunant į sunkvežimį, druska rankomis sukraunama į krūvas, kad pernakt išdžiūtų.
Šioje vietoje druska gana tvirta, todėl atvažiuoti čia sunkiasvoriais sunkvežimiais nėra jokių bėdų, o štai ten – druska minkštesnė... sunkvežimiai gali įklimpti.
Netikėtai į beribes baltas platybes įsiterpia tolumoje šmėžuojantys siluetai. Pamažu piramidės formos druskos krūvos tampa vis aiškiau įžiūrimos. Dario sustabdo savo sunkvežimį, išlipa ir paaiškina darbų eigą krovikams Edgar, Ivan ir Paulino. Pirmiausia tris druskos krūvas reikia sukrauti viename puspriekabės šone, tada sunkvežimis bus apsuktas ir kitoje pusėje reikės sukrauti dar tris krūvas.
„Svarbu krauti iš abiejų pusių, lygiai paskirstant apkrovą, – paaiškina Dario.
Jis rodo į tolį.
– Šioje vietoje druska gana tvirta, todėl atvažiuoti čia sunkiasvoriais sunkvežimiais nėra jokių bėdų, o štai ten – druska minkštesnė. Ten sunkvežimiai gali įklimpti.“
Šiuo metu druskos lyguma yra sausa, tačiau lietinguoju sezonu vasaros mėnesiais netoliese esantis Popoo ežeras išsilieja ir lyguma pasidengia vandens sluoksniu. Kai kuriose vietose gylis gali siekti iki metro.
„Todėl prieš ateinant lietui druskos atsargas kaupiame Colchani miestelyje ir gabename iš ten. Lietingojo sezono metu druskos lygumoje nedirbame nei mes, nei krovikai.“
Paulino, Edgaras ir Ivanas kastuvais paskutinį kartą pasemia druską ir krauna į puspriekabę. Darbas užtruko šiek tiek trumpiau nei tris valandas. Juos iki Colchani paveža vienas iš daugelio automobilių, šioje vietovėje naudojamų turizmo verslui.
Dario nespėjus sugrįžti, jį ir jo sunkvežimį užklumpa smėlio audra. Iš netoliese esančių akmenuotų dykumų pučia stiprus vėjas, horizonte matosi jo sukelti rudi smėlio debesys. Ant druskos lygumos leidžiasi smulkios dulkės.
Dario sėdi kabinoje ir laukia, kol audra nurims.
„Paprastai ji tęsiasi ne ilgiau nei valandą, kol nurimsta“, – pasakoja Dario. Jis įjungia radiją, čia diktorius apžvelgia vietines naujienas.
Jis buvo teisus – audra praslenka ir, kol Dario paleidžia variklį, tolumoje grėsmingi debesys atsitraukia nuo druskos lygumos.
Techniniai duomenys: „Volvo FH16“ vilkikas su brazilų bendrovės „Randon“ pagaminta puspriekabe. Šis 2005 m. pagamintas, tolimiesiems sunkių krovinių gabenimams skirtas sunkvežimis turi 16,1 l, 610 AG vienaeilį šešių cilindrų variklį, kurio sukimo momentas yra 2 800 Nm esant 1 000–1 500 aps./min.
Kaip jis naudojamas: boraksui ir sierai iš regione esančių kasyklų, taip pat druskai iš druskos lygumų gabenti vietos ir kitų šalių užsakovams. Įprasta užduotis užtrunka 14–18 valandų. Apie 70 000 km metinė rida.