Trucks
Trucks
Vykdyti sėkmingą ir pelningą pervežimų verslą toli gražu nėra paprasta ir dažnai reikia kelias kliūtis įveikti vienu metu. Pateikiame 6 didžiausius iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria vežėjai ir vairuotojai.
Transportas visada buvo cikliškumu pasižymintis verslas, kuris itin priklauso nuo ekonomikos. Pastaraisiais metais daugeliui įmonių teko prisitaikyti prie pasaulinės pandemijos, tiekimo grandinių krizės, augančių pragyvenimo išlaidų, didelės infliacijos ir sparčiai augančių palūkanų normų. Užtikrinti pelningą veiklą yra nuolatinis iššūkis, ypač kai neįmanoma nuspėti, kas laukia už posūkio.
„Nuosmukio metu rinkoje dideli pokyčiai neįmanomi, nes yra dalykų, kurie daro įtaką visai ekonomikai“, – sako Michaelas Browne'as, Geteborgo universiteto profesorius, daugiau nei 30 metų tyrinėjantis krovinių transportavimą ir logistiką. „Geriau dėmesį skirkite sritims, kurias galite kontroliuoti. Tai gera proga patikrinti, kaip jūsų įmonė valdo degalų sąnaudas, planuoja važiavimo laiką ir maršrutus, bei rasti tobulintinas sritis.“
Ne mažiau svarbu kuo labiau padidinti veiklos efektyvumą per ekonomikos pakilimus, nes tai padės užtikrinti, kad jūsų verslas būtų labiau pasiruošęs ir atsparus kitam nuosmukiui.
Degalai sudaro didelę transporto išlaidų dalį, todėl kainų pokyčiai daro didelę įtaką pelningumui.
Degalai gali sudaryti daugiau nei 40 % transporto veiklos išlaidų. Taigi net ir nedidelis kainos padidėjimas gali daryti didelę įtaką įmonės pelningumui.
Kaip ir viskas ekonomikoje, kainos yra nenuspėjamos ir dažnai priklauso nuo geopolitinių įvykių, kurių vežėjai nekontroliuoja. Tačiau yra keli dalykai, kuriuos galite padaryti, kad degalų sąnaudos būtų kuo mažesnės.
„Atrodo, kad degalų taupymo svarba yra akivaizdi, bet vis dar stebina, kiek daug vežėjų negali pateikti duomenų apie savo parko degalų sąnaudas, nes jų neskaičiuoja“, – sako Michaelas.
„Kaip to nedarant galima rasti galimybių sumažinti išlaidas? Pavyzdžiui, gerai apmokytas vairuotojas sunaudos mažiau degalų ir geriau planuos maršrutus. Tačiau jums reikia duomenų, kad žinotumėte, kada ir kokie mokymai reikalingi.“
Skaitykite daugiau apie tai, kaip paskatinti sunkvežimių vairuotojus taupyti degalus ir kaip technologijos gali padėti jiems tobulėti.
Visame pasaulyje vis labiau trūksta vairuotojų, o naujausios prognozės numato, kad per ateinančius penkerius metus jų trūkumas padvigubės. Dėl to transporto įmonėms bus vis sunkiau palaikyti dabartinę veiklą, jau nekalbant apie plėtrą ir augimą.
Tai nėra iššūkis, kurį galima išspręsti tiesiog padidinus atlyginimus, nes taip pat svarbus veiksnys yra darbo ir gyvenimo darna. Vairuotojo atveju darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra nebūtinai reiškia ilgas darbo valandas, bet ir buvimą toli nuo namų.
„Vidutinis vairuotojų amžius yra didelis, o tai rodo, kad sektorius yra nepatrauklus jaunesniems žmonėms“, – sako Michaelas. „Valandos, kurias jie turi dirbti, stresas, kurį jie patiria dirbdami, arba tai, kad yra patrauklesnių profesijų – tai tik kelios iš priežasčių.“
Darbo sąlygų pagerinimas gali padėti pakeisti šios profesijos suvokimą. Tačiau dalis problemos, pasak Michaelo, yra nepakankamas tyrėjų ir politikų dėmesys vairuotojams. „Stebina, kiek nedaug akademinių tyrimų yra apie vairuotojus. Tyrėjai rašo apie viską – nuo aerodinamikos iki autonominių transporto priemonių – bet vairuotojai ir jų vaidmuo palyginus yra dar mažai išnagrinėta tema“
Sužinokite daugiau apie tai, kaip pritraukti ir išlaikyti vairuotojus arba kaip spręsti vairuotojų trūkumo problemą.
Daug vežėjų delsia pereiti prie elektrinių transporto priemonių, kol įkrovimo infrastruktūra nėra labiau išvystyta, bet tie, kurie pereina anksti, gali pirmieji pasinaudoti privalumais.
Griežtėjantys teisės aktai dėl emisijos ir auganti tvaresnio transporto paklausa rinkoje reiškia, kad vežėjai patiria vis didesnį spaudimą atsisakyti dyzelino.
Jau nuo 2025 m. planuojama uždrausti dyzelines transporto priemones kelių didžiųjų miestų, įskaitant Paryžių, Atėnus, Madridą ir Stokholmą, centruose. Tačiau nėra aišku, kokie alternatyvūs degalai bus naudojami,todėl nemažai įmonių vis dar delsia ir nesiima veiksmų. Taip jos rizikuoja būti pralenktos konkurentų.
„Susidomėjimas alternatyviaisiais degalais didėja, bet vis dar daug neužtikrintumo, kada būtų tinkamas laikas imtis veiksmų“, – sako Michaelas. „Šiuo metu dar nedaug įmonių pirmosios pereina prie alternatyviųjų degalų. Rinkai toliau besivystant, galiausiai pasieksime lūžio tašką, kai staiga bendrovės pamatys, kad visi jų konkurentai atsisako senų metodų, tada jos taip pat jų atsisakys.“
Sužinokite daugiau apie skirtingus kelius į sunkvežimių ateitį be iškastinio kuro ir apie alternatyviųjų degalų rūšis.
Užtikrinus saugią stovėjimo vietą naktį, bus ne tik apsaugoti kroviniai, bet ir vairuotojai jausis labiau vertinami bei palaikomi.
Vairuotojams vis sunkiau rasti saugią stovėjimo vietą nakčiai, todėl jie priversti statyti sunkvežimius nesaugiose teritorijose.
Tai kelia vis didesnį susirūpinimą visoje ES, o JAV padėtis yra ypač opi – Jungtinių Valstijų transporto departamento (USDOT) teigimu, yra vos viena stovėjimo vieta 11 sunkvežimių. ES jau priėmė reglamentus, siekdama išvengti panašaus scenarijaus Europos keliuose, bet prieiga prie saugių stovėjimo aikštelių tebėra iššūkis.
„Tokiose vietose kaip Kentas (Jungtinėje Karalystėje), kur per kanalą važiuoja daugybė sunkvežimių, vairuotojams tenka statyti sunkvežimius įvairiose keistose vietose, pavyzdžiui, siauruose keliuose, tiesiog todėl, kad nėra pakankamai saugių vietų“, – sako Michaelas.
„Keista, kad vairuotojams patikime tokias dideles ir brangias transporto priemones su vertingais kroviniais, bet į jų gerovę nežiūrime rimčiau.“
„Kai kurie vairuotojai taip pat skundžiasi, kad neturi galimybės pasinaudoti net tokiais pagrindiniais patogumais kaip tualetai. Manau, keista, kad vairuotojams patikime tokias dideles ir brangias transporto priemones su vertingais kroviniais, bet į jų gerovę nežiūrime rimčiau.“
Dalis problemos yra neaiškumas, kas turėtų būti atsakingas už tokių stovėjimo vietų įrengimą. Ir nors negalime tikėtis, kad transporto įmonės vienos išspręs problemą, jos gali padėti savo vairuotojams, pavyzdžiui, kompensuodamos stovėjimo saugiose aikštelėse išlaidas .
Tai ne tik užtikrins geresnę krovinių apsaugą, bet ir padės vairuotojams jaustis labiau vertinamiems ir būti lojaliems.
Šiuo metu pagrindinės miestų planavimo tendencijos susijusios su miestų, kuriuose patogiau gyventi, kūrimą, pasitelkiant tokias koncepcijas kaip 15 minučių miestai, sveikos gatvės ir visapusiškai išvystytos gatvės. Tačiau dažnai tokiose koncepcijose neatsižvelgiama į krovinių gabenimo ir logistikos vaidmenį, nepaisant to, kad jie sudaro didelę bet kurio miesto eismo srauto dalį.
„Tai reiškia, kad kartais miestų planuotojai neatsižvelgia į krovinių gabenimą ir neskiria tam vietos“, – teigia Michaelas. „Planuojant miestų plėtrą, visada turėtų būti atsižvelgiama į krovinių gabenimą, pavyzdžiui, užtikrinant, kad dideliuose pastatuose, į kuriuos pristatoma daug krovinių, būtų pakankamai krovimo rampų.“
Tačiau Michaelas įsitikinęs, kad situacija gerėja ir kad savivaldybių institucijos pradeda skirti daugiau dėmesio transportui.
„Nuo pandemijos visi žino apie tiekimo grandinę ir staiga šis terminas kasdien vartojamas žiniasklaidoje tokiu mastu, koks buvo neįsivaizduojamas prieš kelerius metus. Manau, kad tai atspindi platesnį supratimą apie tai, kokie svarbūs visuomenei krovinių gabenimo ir logistikos srautai, o miestai vis dažniau dirba kartu su vežėjais ieškodami sprendimų sudėtingoms krovinių pristatymo mieste problemoms.“
